200 hektarų statybvietėje telkšo balos, o giliose duobėse kastuvais mosuoja darbininkai. Šalia duobės krašto burzgia traktorius, ir pakaktų nedidelės nuošliaužos, kad traktorius atsidurtų duobėje. Ši aptverta kuklia stop juostele.
15min žurnalistas lankėsi Astravo atominės elektrinės statybvietėje. Kariškių akylai saugomame objekte leidžiama nedaug pamatyti, dar mažiau – fotografuoti.
Nors darbų sauga čia kelia šypseną, tačiau nepaneigsi – atominės kontūrai jau yra. Iškilo net pirmojo reaktoriaus korpusas ir aušinimo blokai. Nors Baltijos šalys protestuoja prieš elektrinės statybas ir ieško sąjungininkų Europoje, baltarusiams tai lyg uodo zyzimas – įkyru, bet užmušti negali.
Vanduo iš Neries – vamzdžiais
Neries vandens jau laukia baseinai, kurie aušins reaktorius. Nors šalia nematyti nei Neries, nei kito vandens telkinio.
„Upė – anava už to miškelio. Iš ten siurbsime vandenį vamzdžiais į elektrinę“, – moja ranka laukų link atominės elektrinės vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas Vladimiras Gorinas.
O jei vamzdis truks – kuo tada bus aušinami reaktoriai? „Iš vidinių resursų“, – rimtai dėsto inžinierius. Iš vietinių šulinių, kažkas liūdnai pajuokavo iš kolegų žurnalistų.
Suprasti akimirksniu
- Pirmasis Astravo atominės elektrines reaktorius pradės veikti 2018 metais
- Baltijos šalys elektrinę laiko nesaugia, todėl elektros ketina nepirkti
- Baltarusiai teigia kai kuriuos darbus – suvirinimo, betonavimo – jau įpusėję
- Atominė elektrinė statoma už Rusijos pinigus
Skuba betonuoti ir virinti
Nepaneigsi baltarusių užmojo, kad ir remiamo rusiškais pinigais. Pirmasis kubinis metras žemių buvo iškastas 2012 metais, o dabar kai kurie darbai jau įpusėti.
Pavyzdžiui, pernai išlieta jau pusė viso reikalingo betono atominėje elektrinėje, sumontuota 57 proc. armatūrų.
„Trečdalis projekto jau įgyvendinta“, – sako baltarusiai. Žinoma, pradžia – lengvesnė. Baltarusiai neturi jokios patirties statant atomines elektrines, nes iki šiol nei vienos neturi. Tačiau betonuoti ir virinti, regis, gali ištisą parą.
Todėl bent jau kol kas Astravo atominė statoma pagal grafiką, o pirmasis reaktorius čia suplanuotas veikti jau 2018 metais.
Statybvietėje sukiojasi kranai, zuja autobusai, prikimšti darbininkų, kyla įvairūs pastatai, o už tvoros – visas darbininkų miestelis.
Elektrinės projektą finansuoja Rusijos valstybinis koncernas „Rosatom“, todėl čia vis daugiau įsigali rusiškos kompanijos. Statybų pradžioje darbavosi 80 baltarusiškų kompanijų, bet dabar jų mažėja, o darbus perima rusų ir ukrainiečių komandos – baltarusiai neturi patirties statant elektrines.
TATENA vadą sutiko lyg Dievą
Baltijos šalys nerimauja, kad atominė elektrinė yra nesaugi ir statoma nesilaikant reikalavimų. Lietuva kaltina Baltarusiją, kad ši nesuteikia reikiamos informacijos apie atominį projektą, kylantį vos už 60 kilometrų nuo Vilniaus.
Baltarusiai vis kartoja – viskas čia saugu. Dėl to praėjusį antradienį į Baltarusiją pasikvietė Tarptautinės atominės energetikos agentūros TATENA vadovą Yukiya Amano. Lyg mesijas Minske ir Astrave sutiktas lobistinės organizacijos vadovas pažėrė komplimentų baltarusiams, o dėl saugumo neturi jokių priekaištų.
„Ateityje, iki 2018 metų, Baltarusija mūsų prašo atsiųsti 7 misijas. Artimiausia misija bus šių metų spalį, jos tikslas bus įvertinti nacionalinį reguliuotoją. Stiprios ir nepriklausomos reguliacinės institucijos buvimas yra labai svarbus plėtojant branduolinę energetiką“, – po apsilankymo Astravo AE žurnalistams sakė Y.Amano. Tad saugumo problema čia iš esmės sprendžiama misijomis.
Beje, TATENA tik šiais metais vertins, ar baltarusių išrinkta aikštelė atominei atitinka reikalavimus. Kai atlikta jau trečdalis darbų, tarptautinė organizacija spręs dėl aikštelės. Neabejojama, kad tai bus tik formalus tyrimas.
TATENA iš esmės yra vienintelė tarptautinė organizacija, pripažįstanti Astravo atominę elektrinę saugia.
ESPO konvencijos įgyvendinimo komitetas 2013 metais paskelbė, kad Astravo AE projektas neatitinka konvencijos reikalavimų, o šiemet kovą pasiūlė, kad ginčą padėtų spręsti tarptautinių ekspertų komisija. Nors statybų leidimai Astrave išduodami vėliau nei prasideda statybos. Nors dar neatlikti jokie streso testai, ir negautas Lietuvos sutikimas pagal ESPO konvencijos reikalavimą.
Tačiau lietuvių bruzdesys – tik formalumas, patyliukais kalba baltarusiai ir skaičiuoja pinigus – šiais metais „Rosatom“ į elektrinei investuos dar 445 milijonus JAV dolerių. O visas atominis projektas kainuos apie dešimt milijardų JAV dolerių.
Kam parduos elektrą?
Tai klausimas, kurį lietuviai, latviai ir estai kelia drąsiai. Baltijos šalys ketina solidariai nepirkti elektros iš naujos baltarusių elektrinės. Tiesa, ES bendros pozicijos šiuo klausimus kol kas nėra. Tačiau baltarusiai tvirtina, kad jiems tai nebus problema.
„Elektra bus naudojama savoms reikmėms“, – tikino Baltarusijos energetikos viceministras Vladimiras Semaško.
Elektra bus naudojama savoms reikmėms, – tikino Baltarusijos energetikos viceministras Vladimiras Semaško.
Tą patį atkartojo ir Astravo AE vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas V.Gorinas. „Šaliai reikia elektros, tad tai gali būti vietiniam vartojimui“, – kartojo jis.
Tačiau tuo abejoja net ir Baltarusijos žurnalistai. Aplink Astravą – jokios pramonės, vien tik laukai. Vadinasi, elektra turės tekėti per visą šalį, o iki Minsko – 160 kilometrų. Be to, šalyje elektros vartojimas mažėja, o jau šiandien 30 procentų elektros yra perviršis.
„Tai įrodo, kad šis projektas vieną dieną bus užkonservuotas. Elektros nebus kam parduoti ir kam suvartoti“, – sakė vienas Baltarusijos žurnalistas. Be to, niekas negali pasakyti, kiek gi kainuos čia pagaminti kilovatvalandę.
Poveikis avarijos metu – tik iki sienos
Aplinkosaugininkai ne kartą kaltino atominės elektrinės statytojus, kad šie neparengė jokio evakuacijos plano, jei įvyktų incidentas. V.Gorinas tvirtino žurnalistams, kad yra parengti evakuacijos planai, tačiau jie susiję tik su vietiniais gyventojais.
„Yra keletas zonų. Tolimiausia – 29 kilometrai už elektrinės“, – pasakojo jis. Maždaug už tiek kilometrų yra ir Lietuvos pasienis.
Austrijos mokslininkai yra apskaičiavę, kad poveikis sprogus šiai atominei elektrinei siektų kelis šimtus kilometrų, o Vilnių iš esmės tektų evakuoti. Tačiau Astravo atominės elektrinės statytojai tokių scenarijų nenumatė, tad ir evakuaciniai planai – simboliniai.
Atominių atliekų klausimas čia – irgi ne pagrindinis. Aiškinama tik tiek, kad panaudotas branduolinis kuras bus išvežamas į Rusiją.
Kyla darbininkų miestas
Statybų aikštelėje šiuo metu darbuojasi apie 600 žmonių, daugiausiai iš Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos. Tačiau yra atvykėlių ir iš išmontuojamos Ignalinos atominės elektrinės. Patirties turinčių specialistų čia reikia, nes Baltarusija niekada anksčiau neturėjo atominės elektrinės. Tad darbuotojų čia kasmet ketinama įdarbinti vis daugiau. O kol neveikia elektrinė – juos apmokyti.
„Kiekvienam megavatui – po darbuotoją“, – sako statytojai. Tad baigus elektrinės statybas joje turėtų dirbti 2400 darbuotojų.
Tai sufleruoja ir netoli kylantis miestelis. Pernai ten buvo pastatyti septyni daugiabučiai namai, o šįmet planuojama dar 12. Lietuvos pašonėje kyla dar vienas Visaginas. Daug Astravo darbuotojų – jauni žmonės, tačiau juos ketinama apmokyti čia veikiančiame Mokymo centre.
„Čia dirba ir psichologai, kurie stebi, ar žmogus pripranta komandoje“, – pasakojo V.Gorinas.
J.Vilemas: iliuzija, kad jie pasiūlys pigios elektros
Baltarusiai bando įrodyti, kad jie tampa atomine valstybe. Ta proga šiomis dienomis Minske buvo surengta didelė paroda ir konferencija.
Tačiau čia nedalyvavo nei viena Vakarų kompanija, o tebuvo tik Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos valstybinės bendrovės, susijusios su atomine energetika. Todėl čia nebuvo kviesti ir lietuviai, išskyrus vieną. Akademikas Jurgis Vilemas dalyvavo kaip ekspertas.
Jis 15min teigė, kad jau per vėlu įtikinėti baltarusius stabdyti atominės elektrinės projektą. Tačiau riboti energijos patekimą į Lietuvą – galima.
„Tam reikia tik noro. Dar visai neseniai Lietuva iš Rusijos importavo 80 proc. elektros, o dabar – kelis kartus mažiau, nes ją pakeitė švediška elektra. Nereikėjo didelių pastangų, kad rusiškos elektros Baltijos šalyse sumažėtų“, – pasakojo akademikas.
O jei baltarusiai pasiūlys dar pigesnę nei švedai elektrą? „Nebent tik tokiu atveju, jei rusai nubrauktų visą skolą, kurią suteikė elektrinei. O tai neįmanoma, tad nereikia turėti iliuzijų, kad elektra bus pigi“, – mano J.Vilemas.
Baltarusijos aktyvistė: tai ne ekonominis projektas
Kitos šalys per mažai kelia šį klausimą, nes jos taip pat turi atomines elektrines, mano Baltarusijoje veikiančios žinomiausios organizacijos, kuri kovoja su Astravo AE, vadovė.
„Kai Kaliningradas suprato, kad iš jų atominės elektrinės Lietuva tikrai nepirks elektros, statyba buvo sustabdyta. Ekonomiškai tai nenaudinga. Tačiau Baltarusijoje, bijau, tai nesuveiks“, – mano žinoma atominės elektrinės kritikė, Baltarusijos nevyriausybinės organizacijos „Ekodom“ vadovė Irina Suchi.
Tai yra „Rosatom“ projektas, todėl valstybinė Rusijos kompanija stengsis pastatyti atominę elektrinę iki pabaigos, mano ji. „Prapuolė kontraktai su Turkija, atsisakė Bulgarija, tad Baltarusijos projektas „Rosatom“ labai svarbus“, – 15min dėstė ji.
Žiūrint iš ekonominės pusės, Astravo elektrinės statybą jau šiandien reikėtų sustabdyti, samprotavo baltarusė.
Jau šiandien matyti, kad Baltarusijai tai bus nuostolingas projektas, juo labiau, kad dujų ir naftos kainos yra taip kritusios, tad elektrą mūsų kaimynams apsimoka gaminti deginant dujas.
„Elektra iš atominės elektrinės prilygs auksui. Vyriausybė turi atsakyti, kur dės elektrą, jei jos nebus galima parduoti užsienyje, ir kokia bus kaina“, – pasakojo moteris.
Pasak jos, tai, kad Astravo elektrinė bus tikrai nesaugi, rodo konkretūs incidentai Leningrade, kur „Rosatom“ stato panašią elektrinę. Prieš porą metų dėl darbo broko atlūžo metalo detalės, o šiais metais elektrinėje dirbęs suvirintojas, kuris išėjo iš darbo, atvirai išklojo, kaip nekokybiškai ten atliekamas darbas.
15min žurnalisto kelionę į Baltarusiją apmokėjo Rusijos valstybinė bendrovė „Rosatom“. Straipsnio turiniui tai įtakos neturi.
