Seimo narys, buvęs Klaipėdos jūrų uosto vadovas dr. Eugenijus Gentvilas 15min.lt pasakojo, kad teorinė galimybė iš Turkmėnijos atsivežti dujų egzistavo visada.
„Turkmėnijos dujų verslovės yra sujungtos dujotiekiais su Rusijos dujotiekiais. Mes gauname per Rusijos dujotiekius rusiškas dujas, tačiau galime atsivežti per tuos dujotiekius ir Turkmėnijos dujas“, – sakė E.Gentvilas.
G.Kubiliūtės nuotr./Buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius E.Gentvilas. |
Tokiu būdu Turkmėnija perduotų savo dujas į Rusijos dujotiekius, o Lietuvai reikėtų apmokėti tranzitą. Toks variantas buvo visada teoriškai įmanomas, tačiau praktiškai – sunkiai tikėtinas.
„Žinoma, tai yra papildomi kaštai, nes „Gazprom“ nori uždėti didelę kainą turkmėniškoms dujoms. Tai reiškia, kad „Gazprom“ neparduoda dujų Lietuvai ir dar turi praleidinėti per savo dujotiekius svetimas dujas. Tai jiems uždarbis krenta“, – sakė E.Gentvilas.
Jis abejojo, kad tai Lietuvai galėtų būti pigesnis variantas nei brangios „Gazprom“ dujos.
Turkmėnija kaip vieną iš dujų tiekimo Europai alternatyvų svarsto dujas tanklaiviais gabenti į Azerbaidžano sostinę Baku, o iš jos geležinkeliais – iki Juodosios jūros uostų Gruzijoje, kur dujos vėl būtų perkraunamos į tanklaivius, skelbia naturalgaseurope.com. Tačiau, E.Gentvilo teigimu, tokia galimybė taip pat menkai tikėtina – galima atsivežti tik mažus kiekius dujų, be to, vežti tanklaiviais ir traukiniais dujas yra pavojinga.
„Suskystintas dujas taip gabena. Bet, mano supratimu, tai jau yra kita formulė. Supraskim, kad tai gali būti tik labai nedideli kiekiai. Kai jūra plaukia – kibirkšties, susidūrimo pavojus yra mažesnis. Tai tas yra neįprasta, paprastai taip vežamos kitokios sudėties dujos – propanas ir pan. O kad čia būtų panacėja tokiu būdu aprūpinti Lietuvą dujomis, tai nesitiki“, – kalbėjo Seimo narys.
Anksčiau aukščiausi Lietuvos pareigūnai lankėsi Katare ir Norvegijoje – buvo deramasi dėl galimo dujų gabenimo į Lietuvą iš šių valstybių. Pastarieji variantai, E.Gentvilo teigimu, yra kur kas realesni.
„Aš neatmetu galimybės, kad jeigu Lietuva pirktųsi visus 3 milijardus kubinių jai reikalingų dujų per terminalą, būtų galima tikėtis surasti Norvegiją ar Katarą, kad jie tiektų dujas tiesiogiai“, – sakė E.Gentvilas.
Tačiau yra dar viena galimybė pirkti dujas – per Roterdamo dujų biržą. Tuo metu perkamos pigiausios dujos, jų kilmė – nebesvarbi.
Tačiau, E.Gentvilo teigimu, kol kas kalbėti apie tai, iš kur pirksime dujas, yra per anksti. Dujos įprastai užsakomos prieš pusmetį iki jų vartojimo. Vadinasi, iš kur pirksime dujas SGD terminalui, paaiškės tik maždaug po vienerių metų.