Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Aukso kasykla: buvusio aukšto valdininko susikrauti milijonai išplaukė į Kiprą

15min toliau domisi, kas ir kaip susikrovė turtus iš apyvartinių taršos leidimų (ATL) sistemos. Aiškėja, kad naudos turėjo ne tik Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) sankcijų sulaukusi „Vilniaus energija“, bet ir patys ATL sistemos kūrėjai.
Aplinkos ministro pareigas ėjęs Arūnas Kundrotas (kairėje) Pauliui Minderiui patikėjo ATL sistemos reikalus. Iš šios sistemos P.Minderis susikrovė milijonus.
Aplinkos ministro pareigas ėjęs Arūnas Kundrotas (kairėje) Pauliui Minderiui patikėjo ATL sistemos reikalus. Iš šios sistemos P.Minderis susikrovė milijonus. / Olgos Posaškovos (ELTA) nuotr.

Suprasti akimirksniu

  • Paulius Minderis – buvęs Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos, rengusios ATL skirstymo planą, vadovas.
  • Palikęs šias pareigas, P.Minderis iškart ėmėsi prekybos ATL.
  • Per keletą metų sukauptas milijoninis pelnas, bet jo P.Minderis tiesiogiai nepasiėmė – pinigai iškeliavo į struktūrą Kipre, kuri oficialiai su P.Minderiu neturi nieko bendra.
  • P.Minderis tvirtina įmonę su visu turtu tikrai perleidęs kipriečiams. Jis tikina, esą sandoris nesusijęs nei su mokesčių slėpimu, nei su kitomis suktybėmis.

Paulius Minderis – vienas iš žmonių, stovėjusių prie ATL skirstymo sistemos ištakų. Tuomet jis vadovavo ATL sistemą kuravusiai Aplinkos ministerijos įstaigai, Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui (LAAIF).

Vos palikęs fondo vadovo kėdę, P.Minderis persikėlė į verslą, kuris jam netruko sukrauti milijonus. Didele dalimi – iš prekybos ATL, kurią P.Minderis pats stygavo dirbdamas valstybės aparate. Tiesa, ATL sukrauti milijonai Lietuvoje neliko – turtas išplaukė į Kipro struktūras.

Darbas valstybei ar darbas sau?

2005 m. rudenį verslo padangėje atsirado bendrovė „Ekomarket“. Jos laukė labai šviesi ateitis ir įspūdingi pelnai. Ir jau pirmaisiais veiklos mėnesiais įmonė turėjo aiškų planą – prekybą ATL.

„Įmonės apyvarta tiesiogiai priklauso nuo ATL kiekio, kuris parduodamas naudojantis UAB „Ekomarket“ paslaugomis. (...) Pagrindinis teisinis dokumentas, kuris reglamentuoja, kiek kiekviena įmonė, įtraukta į ES ATL prekybos sistemą, gauna ATL, yra Nacionalinis apyvartinių taršos leidimų paskirstymo planas (NATLPP). Šiuo metu yra rengiamas NATLPP 2008-2012 metams“, – rašoma „Ekomarket“ finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2005 metus.

Ir iš tiesų – labai svarbus dokumentas, ATL paskirstymo planas, tuo metu buvo ruošiamas. Projektą rengė P.Minderio vadovaujamas LAAIF. Suprantama, P.Minderis tuomečio aplinkos ministro Arūno Kundroto buvo paskirtas ir į projekto rengimo priežiūros komitetą. Tuo metu P.Minderis oficialių sąsajų su būsima ATL prekybos milžine „Ekomarket“ neturėjo. Tačiau viskas greitai pasikeitė.

Aplinkos ministerijos 15min pateikiamais duomenimis, P.Minderis LAAIF vadovavo kiek daugiau nei penkerius metus – nuo 2001 m. birželio iki 2006 m. spalio 16 d. Jau po trijų dienų jis tapo „Ekomarket“ akcininku. Kartu P.Minderis užėmė ir įmonės vadovo pareigas.

Tarnybinės etikos ekspertas, buvęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sekretoriato vadovas Gediminas Sakalauskas 15min teigė, jog taip P.Minderis galimai nusižengė įstatymui.

„Draudžiama įsidarbinti subjekte, kurį tu kontroliuoji arba prižiūri“, – teigė G.Sakalauskas. Pasak jo, vadinamasis „atvėsimo laikotarpis“ galioja vienus metus. Tačiau etikos sargai esą bejėgiai, nes tokio pobūdžio pažeidimams senatis įsigalioja po trejų metų, o nuo P.Minderio šuolio iš LAAIF į ATL prekiaujantį verslą praėjo jau dešimtmetis.

Tiesa, G.Sakalauskas kelia kitą klausimą – ar P.Minderio veikloje negalėjo būti piktnaudžiavimo požymių.

Pavydėtinas pelningumas

„Ekomarket“ savininku ir vadovu tapus P.Minderiui, įmonės reikalai ėmė klotis kaip iš pypkės. 2005 m. nuostolingai dirbusi ir jokių pajamų neturėjusi įmonė 2006 m. jau turėjo 854 tūkst. litų (apie 247 tūkst. eurų) apyvartą. Pirmų P.Minderio veiklos metų grynasis pelnas – beveik 264 tūkst. litų. Paprastai tariant, įmonės pelningumas siekė apie 30 proc. Bet tai buvo tik sėkmės istorijos pradžia.

2007 m. buvo vieninteliai nuostolingi „Ekomarket“ veiklos metai. Tiesa, didžioji dalis 700 tūkst. litų viršijusių nuostolių – iš investicinės veiklos. Kitaip tariant, P.Minderio verslas kažkur investavo pakankamai įspūdingą sumą. Tikėtina, kad dalis šių pinigų buvo investuota į patį P.Minderį – įmonės finansiniuose dokumentuose nurodoma, kad 2007 m. „Ekomarket“ vadovui suteikta 260 tūkst. litų paskola.

Į pelno kelią „Ekomarket“ grįžo jau kitais metais – su nauja jėga ir naujais rekordais. Ir, kaip tyčia, jau galiojant P.Minderio rengtam ATL paskirstymo 2008-2012 m. planui.

2008 m. kone kas antras „Ekomarket“ uždirbtas litas tapo pelnu. Įmonės metiniai pardavimai siekė 2,27 mln. litų, grynasis pelnas – 956 tūkst. litų. Geriausi metai įmonės istorijoje – 2009-ieji. Tada P.Minderio verslo metinės pajamos siekė beveik 5 mln. litų, grynasis pelnas – 1,65 mln. Lt. Pagrindiniai „Ekomarket“ įplaukų šaltiniai buvo konsultacinė veikla (2,25 mln. Lt) bei prekyba ATL (2,36 mln. Lt).

2010 m. įmonės pardavimai siekė pustrečio milijono litų, grynasis pelnas – 733 tūkst. Lt. Prekyba ATL ir toliau sudarė didelę dalį įmonės pajamų – iš jos „Ekomarket“ uždirbo daugiau nei milijoną litų. 2011 m. P.Minderio verslas gavo apie 3 mln. litų pajamų, o grynasis pelnas siekė pusę milijono. 2012-ieji – paskutiniai „Ekomarket“ veiklos metai – nebuvo tokie įspūdingi: milijono litų apyvarta ir 52 tūkst. litų pelno.

2013 m. įmonė išnyko iš Lietuvos verslo žemėlapio, bet apie tai – šiek tiek vėliau.

Milijonų akcininkui nereikėjo

Didžiuliai pelnai „Ekomarket“ akcininkui P.Minderiui buvo sparčiai augantis turtas, kurį jis bet kada galėjo iš įmonės pasiimti dividendų pavidalu. Tačiau to nepadarė. „Ekomarket“ finansiniuose dokumentuose nėra jokių duomenų, jog įmonė kada nors mokėjo dividendus. Taigi P.Minderis iš pelningo verslo tegaudavo algą. Na, ir galbūt vieną kitą paskolą.

Finansiniuose dokumentuose esantys darbo užmokesčio duomenys svyruoja. Štai 2006 m., kai P.Minderis pradėjo eiti „Ekomarket“ vadovo pareigas, įmonės vadovybei priskaičiuota arti 68 tūkst. litų. 2007 m. – 43 tūkstančiai. O 2008 m. vadovams išmokėta tik 4,8 tūkst. Lt – po 400 litų per mėnesį. Kuklia alga P.Minderis tenkinosi ir tolesniais metais, kai vadovybės darbo užmokesčiui „Ekomarket“ išleisdavo po 14-15 tūkst. litų per metus.

Per visą tą laiką P.Minderiui dividendų nereikėjo. O jie kaupėsi įspūdingais tempais. 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodoma, kad įmonės nepaskirstytasis pelnas – daugiau kaip 2,3 mln. Lt. Ir tai dar ne viskas. Finansinėse ataskaitose nurodomas įmonės ilgalaikis finansinis turtas – 3 mln. litų. Trumpalaikis turtas įvertintas dar 5,13 mln. Lt. Didžioji dalis – per vienerius metus gautinos sumos. Tiesa, įmonė turėjo ir skolų: „Ekomarket“ įsipareigojimai siekė beveik 5,8 mln. Lt.

Taigi P.Minderis galėjo drąsiai vadintis milijonieriumi. O ar juo oficialiai tapo – atskiras klausimas, į kurį atsakyti galbūt gali Kipre teisines paslaugas teikiantys specialistai.

Pinigai nuplaukė į Kiprą. Ir dingo

2012 m. lapkritį P.Minderis nutarė pabaigti šlovingą „Ekomarket“ egzistenciją. Inicijuotas įmonės likvidavimas – bet ne paprastas, o prijungiant „Ekomarket“ prie kitos įmonės. P.Minderis milijonus sukrovusį verslą nutarė prijungti prie Kipro įmonės „Rexagol Investments Limited“. Būtent jai perleistas visas „Ekomarket“ turtas.

Bendrovę „Ekomarket“ P.Minderis prijungė prie Kipro verslo struktūrų, ten perleisdamas ir visą įmonės turtą.

Kipro registro duomenimis, ir „Rexagol Investments Limited“ verslo padangėje nebeliko – įmonė išregistruota pernai. 15min surinktais duomenimis, šią įmonę lygiomis dalimis valdė dvi kitos Kipro kompanijos: „Kamaronian Investments Limited“ bei „Notrosion Management Limited“. Jas formaliai kontroliuoja du Kipro gyventojai: Sofoklis Paparnavas ir Paraskeus Maltezou.

Panašu, kad jie užsiima populiaria veikla ir veikia kaip statytiniai įmonių savininkai ar vadovai. Įmonių duomenų bazės OpenCorporates.com duomenimis, P.Maltezou pavardė mirga keliose dešimtyse įmonių, o S.Paparnavą galima rasti beveik keturiuose šimtuose bendrovių. Taigi tikėtina, kad P.Minderis „Ekomarket“ turtą perdavė ne į dviejų kipriečių rankas.

Pinigai – už pagalbą nusikratant nereikalingų daiktų?

„Ekomarket“ niekada nebuvo energijos gamintoja, tad pati valstybės skirstomų ATL gauti negalėjo ir turėjo taršos leidimus supirkinėti iš kitų subjektų. Tarp daugiausiai ATL gavusių įmonių Lietuvoje – „Vilniaus energija“. Tačiau sostinės šilumos tiekėja atsisako atskleisti, ar dalį savo turėtų ATL pardavė P.Minderio verslui.

Pats P.Minderis 15min patikino su „Vilniaus energija“ jokių santykių neturėjęs. Paklaustas, ar nenusižengė įstatymui iš LAAIF žengdamas į ATL pardavinėjantį verslą, jis patikino problemos nematantis.

„Aš nebuvau valstybės tarnautojas. Ten buvo viešoji įstaiga – aš tiesiog dirbau pagal darbo sutartį“, – aiškino P.Minderis.

Nors tiesiogiai dirbo su ATL paskirstymo programa, verslininkas tikina, kad jo buvusios pareigos „Ekomarket“ naudos nenešė.

„ATL prekyba užsiiminėjau kaip tarpininkas. O ten [LAAIF] buvo atstovavimas daugiau šaliai, važinėjimas į Briuselį. Čia nieko bendra neturi“, – tikino P.Minderis, pridurdamas, esą ATL skirstymo procese pats nedalyvavo.

„Mes tiktai buvome politikos vykdytojai. (...) Aš čia jokių įtakų neturėjau“, – sakė P.Minderis.

„Ekomarket“ veiklą jis aiškina paprastai – esą 2008-2012 m. laikotarpiu daugelis Lietuvos pramonės įmonių turėjo perteklinių ATL ir kreipdavosi į jo verslą, kad šis surastų pirkėjus.

„Skambindavausi į užsienį, ieškojau tarpininkų, biržose buvo parduodama. Tiesiog – kaip vertybiniai popieriai. (...) Pas visas įmones iš principo perteklius jų [ATL] buvo. Visoje Lietuvoje buvo perteklius. Paskui – ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Krito per krizę pramonės apimtys, gamyba. O ATL tiesiogiai susiję su gamyba: kuo daugiau gamini, tuo daugiau kūreni dujų, anglių ir pan.“, – dėstė P.Minderis.

Jie skambindavo ir sakydavo: „Aš turiu tiek ATL, kas galėtų nupirkti?“. Tai aš vienam, kitam paskambinu, pažiūriu, kurie duoda didesnę kainą. Ir viskas.

Jis patvirtino tarpininkavęs valstybės valdomiems subjektams. „Šilumos tinklų visos rajoninės įmonės – visi pardavinėjo. Čia jokio kriminalo nėra. Jie skambindavo ir sakydavo: „Aš turiu tiek ATL, kas galėtų nupirkti?“. Tai aš vienam, kitam paskambinu, pažiūriu, kurie duoda didesnę kainą. Ir viskas. Ir jie tiesiogiai parduodavo pirkėjui, ir aš pasiimdavau sau procentą kažkokį“, – aiškino P.Minderis.

Pasak jo, visi ATL pirkėjai buvo ne Lietuvos, o užsienio subjektai. „Ekomarket“ pelningumą P.Minderis pirmiausiai aiškina tuo, jog Lietuvos rinkoje buvo daug niekam nereikalingų ATL.

Milijonus tiesiog atidavė kipriečiams?

Pokalbiui pasisukus Kipro įmonių link, P.Minderis iš pradžių netryško noru patvirtinti, kad „Ekomarket“ prijungta prie „Rexagol Investments Limited“. „Gal ir buvo. Aš jau dabar neprisimenu“, – teigė buvęs LAAIF vadovas.

Paklaustas, kodėl nepasinaudojo galimybe milijoninį pelną išsimokėti dividendais, o įmonę su visu turtu perleido dviejų kipriečių oficialiai valdomai struktūrai, pašnekovas šių aplinkybių aiškinti nepanoro. „Žinot, čia labai asmeniškai jūs klausiat tokių dalykų. Tiesiog priėmiau tokį sprendimą, ir tiek“, – sakė P.Minderis.

Buvęs milijoninio verslo savininkas tikina, esą turto kelionė į Kiprą su mokestiniais žaidimais nesusijusi. Paklaustas, ar visą „Ekomarket“ prikauptą turtą tiesiog perleido dviems Kipro gyventojams, P.Minderis buvo lakoniškas: „Perleidau“.

Shutterstock nuotr./Anot P.Minderio, jo verslo sukrauti milijonai tiesiog perleisti dviejų kipriečių oficialiai valdomai struktūrai
Shutterstock nuotr./Anot P.Minderio, jo verslo sukrauti milijonai tiesiog perleisti dviejų Kipro piliečių oficialiai valdomai struktūrai

P.Minderis ir toliau vysto verslą su bendrove „Ekoinvestus“. Ši įmonė, anot jo, su prekyba ATL nieko bendra neturi – esą ATL kainos dabar yra daug mažesnės, ir tarpininkavimo veikla nebėra perspektyvi. „Jau viskas, kainos kritusios. Čia jau niekam nebeįdomu“, – reziumavo P.Minderis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos