Tad per Kremliaus ruporus skleidžiami pasvarstymai apie grėsmę Kaliningradui, kurią neva kelia Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL – penkiašalės Rusijos, Baltarusijos ir Baltijos šalių sutarties – paprasčiausia migla. Tiesa ta, kad Kaliningrado srities energetikos sistema buvo nustekenta ir negalėjo užtikrinti didėjančio karinio potencialo poreikių. Užtikrinusi autonomišką Kaliningrado srities energetikos veikimą, Rusija gali nevaržoma trukdyti Baltijos šalims pasitraukti iš BRELL, šantažuoti, reikalauti kompensacijų ar galimybės tranzitu per Lietuvą gabenti elektrą iš Baltarusijos AE į Europą.
Ši istorija patvirtina tai, apie ką Lietuvoje seniai kalbama: Maskva vykdo prieš Lietuvą ir kitas Baltijos šalis informacinį karą. Prieš keletą metų, kai Baltijos šalys pasiskelbė sieksiančios ištrūkti iš „Gazpromo“, Maskvos propagandiniai ruporai tikino, kad gamtinėms dujoms iš „Gazpromo“ vamzdžio alternatyvos nėra, o suskystintųjų dujų terminalas guls ant vartotojų pečių nepakeliama našta. Šita propaganda paveiki – ja tiki nemažai lietuvių. Matyt, jai pasidavė net kai kurie Seimo nariai, įnirtingai ieškoję žalos valstybei, kuri padaryta vykdant terminalo projektą Klaipėdoje.
Dabar matome, kad tuo pat metu Rusijos energetikai tyliai tvarkė popierius Pietų Korėjoje – pas tą patį gamintoją „Hyundai Heavy Industries“ užsisakė beveik analogišką mūsų „Independence“ laivą.
Antradienį prezidentas V.Putinas vizitavo Kaliningrado sritį – atvyko įsitikinti, kad 2013 m. įrengtos požeminės dujų saugyklos pasirengusios priimti iš Singapūro atgabentą pirmąją suskystintųjų dujų siuntą. Ją atgabenęs šis laivas – analogiškas suskystintųjų dujų terminalui Klaipėdoje, abu pagaminti Pietų Korėjoje.
Rusai laivui suteikė per Antrąjį pasaulinį karą Konigsbergo šturmui vadovavusio maršalo Aleksandro Vasilevskio vardą. Dabar įrenginiui taip pat teks strateginė Kremliaus užduotis užtikrinti dujų tiekimą iš jūros, apeinant Lietuvą. Tai viena iš svarbiausių V.Putino patvirtinto Kaliningrado srities energetinės autonomijos plano dalių.
„Gazpromo“ vadovas Aleksejus Mileris raportuoja: užduotis įvykdyta – dujos į srities dujotiekio sistemą teka tik per jūros terminalą.
„Dabar visiškai atjungta dujų tiekimo sistema per dujotiekį Minskas-Vilnius-Kaliningradas“, – sakė A.Mileris.
Žinią apie nutrauktą dujų tranzitą iš Lietuvos pranešė visos svarbiausios Rusijos naujienų agentūros, tačiau po kelių valandų turėjo paaiškinti: tiekimo ribojimai laikini, kol vyks naujojo terminalo bandymai.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikina, kad su „Gazpromu“ sudaryta dujų tiekimo tranzito sutartis iki 2025 m. Energetikos ministro duomenimis, pajamos iš dujų tranzito siekia apie 100 mln. eurų per metus. Jei „Gazprom“ sulaužytų sutartį, Lietuvos praradimai būtų minimalūs.
„Ši sutartis sudaryta pagal formulę „transportuok arba mokėk”. Tai reiškia, kad netgi netransportuojant fiziškai dujų už šį netgi neesantį srautą turi būti sumokėta pagal sutartį“, – pasakojo Ž.Vaičiūnas.
Kokio dydžio numatyta bauda už netesybas, Ž.Vaičiūnas neatskleidė. Buvęs energetikos viceministras Romas Švedas sako, kad to, kas dabar vyksta Kaliningrado srityje, negalima sverti pagal ekonominę naudą ar negautas pajamas valstybei
„Mano vertinimu, tai per menki dalykai, kai ant kortos pastatyti žymiai didesni, t.y., kad Rusija ir Kremlius kryptingai įgyvendina planą, kuris anksčiau buvo įvardintas kaip Kaliningrado autonominio gyvenimo užtikrinimas, ir to plano įgyvendinimas jau eina į pabaigą“, – kalbėjo R.Švedas.
Profesorius Ramūnas Vilpišauskas neatmeta, kad Kremlius gali nurodyti „Gazprom“ atsisakyti tranzito per Lietuvą, vos tik bus įgyvendintas Kaliningrado srities energetikos sistemos autonominio darbo planas. Ir jokios sutartys neapsaugos nuo netikėtai prakiurusio surūdijusio vamzdžio – tokia avarija ištiko „Transneft“ vamzdyną, tiekusį žaliavą Mažeikių naftai.
„Šia prasme Lietuva iš tiesų jau gali tapti izoliuota šiuo požiūriu ir remtis tik savo SGD terminalu, ypač kol neįrengta dujų jungtis su Lenkija“, – sakė VU TSPMI vadovas prof. dr. R.Vilpišauskas
Tačiau didžiausi išbandymai Baltijos šalių laukia artėjant pasitraukimo datai iš penkiašalės BRELL sutarties. Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad Lietuva neatliko daug darbų, todėl pelnytai gali sulaukti spaudimo ar net šantažo.
„Karaliaučius pasistatė dujines elektrines, Karaliaučius pasistatė požeminę dujų saugyklą, pasistatė LGN terminalą ir gali dirbti izoliuotai. Nuo 2014 m. Lietuva tik demontavo ir konservavo elektrines: Elektrėnuose energijos blokus, leidžia rūdyti konservuotai (Vilniaus) III termofikacinei ir viso labo stato naujas elektros pastotes Ignalinoje ir Utenoje, užtikrinančias Astravo AE elektros importą į Lietuvą ir toliau į Europos Sąjungos šalis – Lenkiją, Švediją“, – kalbėjo A.Sekmokas.
Po ilgų diskusijų, skaičiavimų ir ginčų, pernai birželį visos trys Baltijos šalys, Lenkija ir Europos Komisja pasirašė politinį susitarimą dėl Baltijos šalių elektros tinklų sujungimo su Europa 2025 m. Apie tai EK oficialiai informavo Maskvą. Tačiau visi požymiai rodo, kad derybos nebus lengvos.
Maskva forsuoja Kaliningrado srities atjungimo projektą – tuomet galėtų iki 2025 m. reikalauti, kad lyg ant ledo paliktos Baltijos valstybės mokėtų už elektros dažnio reguliavimą. Estų vertinimu, tai vien jiems kasmet kainuotų apie 30 mln. eurų. Buvęs energetikos ministras A.Sekmokas prieš kelis mėnesius įspėjo apie vadinamojo blackout`o arba visiško energijos išsijungimo grėsmę, kuri Lietuvai gali kainuoti 3 mlrd. eurų.
Pranešta, kad jau suplanuota išbandyti kaip veikia nuo Rusijos ir visų kaimynių atskirta Kaliningrado srities energetikos sistema. O tai reiškia, kad greičiausiai bus sustabdytas elektros tranzitas per Lietuvą iš Rusijos į Kaliningradą, o kartu nutrauktas rusiškos elektros importas į Lietuvą. Mūsų valstybė – viena iš nedaugelio ES valstybių, importuojančių 2/3 reikalingos elektros. Kai kuriais mėnesiais pusę šio kiekio sudaro rusiška elektra. Beje, izoliuoto darbo bandymus Kaliningrado sritis suplanavo gegužę, kai Lietuvoje vyks prezidento ir Europos parlamento rinkimai.
Lietuva, Latvija ir Estija analogišką izoliuoto darbo bandymą salos režimu planuoja mėnesiu vėliau – birželio 8 arba 29 d., kai Kaliningrado sritis jau bus pasitikrinusi savo galimybes. Prof. R.Vilpišauskas sako, kad dabar jau delsimas nebepateisinamas. Baltijos valstybės privalo suremti pečius.
„Tenka konstatuoti, kad Baltijos šalys pernelyg ilgai tarpusavyje ginčijosi dėl šio projekto, bet galbūt tai taps sveikintinu spyriu į tam tikrą vietą Baltijos šalims galiausiai rimtai imtis sinchronizavimosi su Vakarų sistema“, – kalbėjo R.Vilpišauskas.
