Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ sėkmingai atliko izoliuoto darbo bandymą, Suomija pradėjo Olkiluoto 3 reaktoriaus komercinę veiklą, o paskutinę mėnesio dieną didelė vėjo ir saulės gamyba bei mažas poreikis lėmė neigiamas rinkos kainas.
Balandžio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 67 Eur / MWh. Tai 24 proc. mažiau nei kovo mėnesį, kai kaina buvo 89 Eur / MWh.
Pasak Liutauro Varanavičiaus, „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus, įtakos kainų mažėjimui turėjo mažesnis vartojimas, dėl pavasarinių potvynių išaugusi Latvijos hidroelektrinių gamyba ir vietos atsinaujinančių išteklių elektrinės.
„Balandžio mėnesio vidutinė elektros kaina buvo mažiausia nuo 2021 metų gegužės, kai didmeninės elektros kainos siekė apie 50 Eur / MWh. Baltijos regione kainoms didelę įtaką turėjo pavasariniai potvyniai, dėl kurių hidroelektrinės pagamino didelius kiekius pigios energijos. Galingas hidroelektrines turinti Latvija per mėnesį pagamino net 900 GWh, nors patys latviai suvartojo tik apie 500 GWh. Dėl to nenuostabu, kad didžioji dalis importo į Lietuvą atkeliavo iš Latvijos.
Kainoms taip pat reikšmingą įtaką turėjo vėjo ir saulės elektrinės. Nors vėjo gamyba Lietuvoje balandį buvo mažesnė nei kovo mėnesį, ji sudarė apie 42 proc. vietos gamybos – 166 GWh. O saulės jėgainės kelis kartus gerino valandinius generacijos rekordus ir per mėnesį pagamino apie 51 GWh. Paskutinį mėnesio sekmadienį regione padidėjus vėjui ir šviečiant saulei 14–16 valandomis elektros kaina Lietuvoje buvo neigiama ir siekė -0,92 Eur / MWh“, – sako L. Varanavičius.
Pasak jo, svarbus rinkai įvykis buvo balandžio 22 dieną sėkmingai „Litgrid“ atliktas elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas.
„Jo metu Lietuva veikė salos režimu – dažnį pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atgavimo valdė tik mūsų dispečeriai, o vietos šiluminės elektrinės užtikrino beveik visą šalies suvartojimą. Sėkmingas bandymas dar labiau priartino mus prie sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Kitas svarbus įvykis regione buvo balandžio 17 dieną, kai oficialiai komercinę veiklą pradėjo Suomijos Olkiluoto 3 branduolinis reaktorius.
„Naujas reaktorius prisidės prie dažnai deficitinės Suomijos rinkos aprūpinimo vietine elektros energija. Įdomus sutapimas, kad dieną prieš tai Vokietija uždarė paskutines savo atomines elektrines ir nuo balandžio 16 dienos branduolinės energijos nebegamina“, – sako L. Varanavičius.
Dvigubai pigiau nei Lenkijoje
Balandį kitose Baltijos šalyse elektros kaina mažėjo panašiu tempu kaip ir Lietuvoje. Latvijoje ir Estijoje jos siekė 66 Eur / MWh. Elektros kainos mažėjo ir Švedijoje bei Suomijoje, kur siekė apie 60–65 Eur / MWh. Vakarų Europoje reikšmingų kainų pokyčių nebuvo, jos išliko panašios kaip ir mėnesį prieš tai: Vokietijoje balandį elektros kaina siekė 101 Eur / MWh, Prancūzijoje – 106 Eur / MWh, o Lenkijoje – 122 Eur / MWh –beveik du kartus daugiau nei Lietuvoje.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 903 GWh – 7 proc. mažiau nei kovą, kai suvartojimas buvo 966 GWh. Lyginant vidutinį valandinį suvartojimą – balandį vartojome 3 proc. mažiau nei kovą. Palyginti su 2022 m. balandžiu, kai vartojimas siekė 1021 GWh, šiemet balandį preliminariai suvartojome 12 proc. mažiau elektros energijos.
Saulės gamyba išaugo 50 proc.
Elektros gamyba per mėnesį Lietuvoje mažėjo 16 proc., o vietos elektrinės užtikrino 36 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per balandžio mėnesį buvo pagaminta apie 320 GWh elektros energijos.
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vėjo elektrinės balandį gamino 32 proc. mažiau nei kovą, jų generacija mažėjo nuo 243 GWh iki 166 GWh. Vėjo jėgainės pagamino 42 proc. visos vietos gamybos Lietuvoje. Dar penktadalį pagamino hidroelektrinės, kurių gamyba išliko aukšta dėl didesnio nei įprasta vandens kiekio. O labiausiai augusi saulės jėgainių generacija padidėjo apie 50 proc. nuo 35 GWh iki 51 GWh ir sudarė 13 proc. vietos gamybos. Dar apie 25 proc. generavo šiluminės ir kitos elektrinės, kurių suminė gamyba buvo panaši, kaip ir mėnesį prieš tai – apie 100 GWh.
Bendras importo srautas sudarė 64 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą siekė 805 GWh, palyginti su kovo duomenimis, jis mažėjo 3 procentais nuo 830 GWh. Balandį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė apie 34 proc., iš Latvijos – 65 proc., iš trečiųjų šalių – 0 proc., o iš Lenkijos importuota apie 1 procentus. Eksportas balandį augo 17 proc., palyginti su kovo mėnesiu nuo 199 GWh iki 233 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 97 proc., o likę 3 proc. – į Skandinaviją.
