Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2019 08 12 /16:37

Baltarusiai iš GIPL konkurso pašalinti dėl ryšių su Rusija, rodo dokumentas

Lietuvos Vyriausybė Baltarusijos įmonę iš Lietuvos–Lenkijos dujotiekio (GIPL) rangovo konkurso pašalino dėl jos verslo ryšių su Rusijos bendrovėmis ir kontaktų su riziką keliančiais asmenimis, rodo BNS turimi dokumentai. Kauno bendrovės KRS ir Baltarusijos „Beltruboprovodstroj“ konsorciumas magistralinio dujotiekio į Lenkiją statybos konkurse pasiūlė mažiausią kainą – 74,9 mln. eurų be PVM, tačiau buvo pašalintas dėl grėsmių nacionaliniam saugumui.
Baltarusija
Baltarusija / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

BNS žiniomis, Vyriausybė liepos pradžioje konstatavo, kad sandoris su koncernu neatitiktų nacionalinio saugumo interesų.

Vyriausybė rėmėsi strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos birželio 20 dienos išvada.

Ryšiai su „Gazprom“

Vyriausybė pažymėjo, kad GIPL tiesiančioms įmonėms būtų suteikta prieiga prie strateginės infrastruktūros – vamzdyno, čiaupų, Jauniūnų dujų kompresorių stoties ir tarpvalstybinės Santakos dujų apskaitos stoties įrangos, taip pat prie magistralinių dujotiekių nuotolinio valdymo informacinės sistemos („Skada“).

Anot neviešo Vyriausybės nutarimo, Baltarusijos įmonė turi keliančių grėsmę šalies saugumui ryšių su Rusijos valstybės institucijomis ar jų fiziniais ir juridiniais asmenimis.

Komisijos išvadoje, kurią matė BNS, rašoma, kad pagrindiniai „Beltruboprovodstroj“ užsakovai yra Rusijos ir Baltarusijos įmonės, įskaitant koncerno „Gazprom“ įmones, iš jų ji gauna daugiausia pajamų.

„Scanpix“/„Sputnik“ nuotr./„Gazprom“
„Scanpix“/„Sputnik“ nuotr./„Gazprom“

Komisijai pateiktame Valstybės saugumo departamento (VSD) rašte nurodoma, kad „Beltruboprovodstroj“ verslo ryšiais susijusi su įmonėmis „Gazprom“, „Strojtransgaz“, „Rosneftegazstroj“, jos veiklą yra akreditavusios ne tik „Gazprom“, bet ir „Transneft“ bei „Rosneft“, ji dalyvauja įgyvendinant strateginius Rusijos energetikos projektus, pavyzdžiui, Jamalo-Europos dujotiekį.

Anot žvalgybos, tai didina riziką, kad gali būti perskirstyti įmonės resursai ir vilkinamas projekto įgyvendinimas Lietuvoje. Be to, Baltarusijos įmonės atstovybės Lietuvoje vadovas palaiko ryšius su asmenimis, kurie gali padaryti žalos projekto įgyvendinimui. Konkretūs asmenys dokumente neįvardijami.

VSD ne kartą yra pabrėžęs, kad Rusijos žvalgyba ypač domisi strateginiais Lietuvos projektais, ji pasitelkia ir kitų jai palankių šalių išteklius rinkti informaciją užsienyje, o Baltarusija yra svarbi Rusijos sąjungininkė.

Anot žvalgybos, tai didina riziką, kad gali būti perskirstyti įmonės resursai ir vilkinamas projekto įgyvendinimas Lietuvoje.

Ruošiamas atsakymas į notą

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija liepos pabaigoje Lietuvos laikinajam reikalų patikėtiniui Minske dėl to pareiškė protestą, aiškindama, jog „kišamasi į komercinį sandorį“. Tačiau nei Baltarusijos, nei Lietuvos pusė neįvarijo konkretaus sandorio.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) BNS pranešė, kad ruošiamas atsakymas į Baltarusijos notą.

„Norėtume pažymėti, kad sandoriams, kurie tikrinamai remiantis nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu, taikomi vienodi reikalavimai – tiek sandoriams su Lietuvos, tiek su kitų valstybių įmonėmis“, – atsakyme BNS teigė URM.

Atmetus KRS pasiūlymą ir bendrovei „Amber Grid“ konkurso laimėtoja paskelbus antroje vietoje buvusią Lietuvos dujotiekių bei inžinerinių tinklų statybos bendrovę „Alvora“, viena jo dalyvių – Lenkijos energetikos objektų statytoja „Rafako“, konkurse dalyvavusi kartu su Lietuvos įmone „MT Group“, pareiškė mananti, kad „Alvora“ gali kelti grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./AB „Amber Grid“
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./AB „Amber Grid“

„Rafako“ valdybos viceprezidentas Patrykas Swizikas (Patrikas Švizikas) BNS praėjusią savaitę patvirtino, kad konkurso rezultatai bus skundžiami teismui, prašant laikinai stabdyti jo procedūras.

Dar viena konkurso dalyvė – visame pasaulyje dirbanti viena didžiausių Ispanijos infrastruktūros, atsinaujinančios energetikos ir technologijų grupė „Elecnor“ taip pat nėra patenkinta jo rezultatais, nes jos galutinis pasiūlymas kaip neatitikęs reikalavimų buvo atmestas. Įmonė gegužę pateikė pretenziją „Amber Grid“, tačiau pastaroji jos netenkino.

„Šiuo atveju visi „Amber Grid“ sprendimai ir veiksmai rodo, kad įmonė nenori užtikrinti sąžiningos konkurencijos, jos veiksmai yra labai formalūs, aiškiai nukreipti į galutinio „Elecnor“ pasiūlymo atmetimą, kas yra nepriimtina, nekalbant apie jų neteisėtumą“, – rašoma „Elecnor“ rašte, kurio kopiją turi BNS.

„Elecnor“ tikina, kad jos galutinis pasiūlymas, kuris iš esmės nesikeitė nuo tinkamu pripažinto pirminio, negalėjo būti vertinamas kitaip. Tačiau jos pretenzijoms likus be atsako, Ispanijos įmonė žadėjo inicijuoti ieškinį teismui – vis dėlto vėliau nutarta netrukdyti įgyvendinti valstybei svarbaus projekto, BNS patvirtino įmonės atstovai.

„Elecnor“ yra viena iš 15-kos įmonių, šiemet Ispanijoje nubaustų už kartelinį susitarimą. Šalies Konkurencijos taryba „Elecnor“ skyrė 20,35 mln. eurų baudą, o visoms įmonėms – 118 mln. eurų baudų. Be to, taryba vyriausybės paprašė neleisti kartelyje dalyvavusioms įmonėms ateityje dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Ispanijos žiniasklaida kovą skelbė, kad pagrindiniai kartelio iniciatoriai buvo Vokietijos „Siemens“ ir Prancūzijos „Alstom“, tačiau joms atskleidus likusius kartelio dalyvius, bauda įmonėms buvo sumažinta. „Siemens“ skirta 16,8 mln., „Alstom“ – 8,83 mln. eurų bauda.

Konkurso laimėtoja „Alvora“ kartu su „Šiaulių dujotiekio statyba“ paskelbta po to, kai vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija liepos pabaigoje leido pasirašyti sutartį su šių įmonių konsorciumu.

Įmonei „Amber Grid“ su Baltarusijoje nemažai dirbančia „Alvora“ pasirašyti 79,85 mln. eurų (96,6 mln. eurų su PVM) vertės sandorį leista „su labai aiškiomis rekomendacijomis dėl galimų rizikų suvaldymo priemonių“, BNS yra sakęs vyriausybinės komisijos vadovas Vyriausybės vicekancleris Alminas Mačiulis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Alminas Mačiulis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Alminas Mačiulis

Sutarčiai rugpjūčio 28 dieną dar turės pritarti įmonės akcininkai, tik tuomet sutartis turėtų būti pasirašyta, o rudenį tikimasi pradėti statybas.

Konkurse taip pat dalyvavo, bet iš jo iškrito Lietuvos bendrovė „HSC Baltic“ ir Graikijos „J&P-Avax“.

165 km ilgio 700 mm skersmens dujotiekis Lietuvoje bus tiesiamas nuo Jauniūnų kompresorių stoties Širvintų rajone iki Halovčycių dujų kompresorių stoties Lenkijoje.

GIPL projektą „Amber Grid“ įgyvendina kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi „Gaz-System“. Numatoma, kad dujų jungtis pradės veikti 2021 metų pabaigoje.

Visa projekto vertė – 500 mln. eurų, investicijos vien Lietuvoje sieks iki 136 mln. eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos