„Lietuva labai susirūpinusi dėl padėties, susijusios su AE Baltarusijoje statyba. Tačiau dėl viso to, kas susiję su Baltarusijos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministerija bei Hidrometcentru, Lietuvai jokių ypatingų klausimų nekyla“, – sakė Baltarusijos respublikinio hidrometeorogijos, radiacinio užterštumo kontrolės ir aplinkos stebėsenos centro prie Aplinkos apsaugos ministerijos vadovė Marija Germenčiuk.
„Astravo AE rajone imtasi rimtos radiologinės kontrolės dar tik jėgainės statybos stadijoje, kad specialistai galėtų palyginti padėtį statybos laikotarpiu ir ją pabaigus. Visi matavimai radiacinei padėčiai nustatyti, aplinkos cheminei būklei branduolinės jėgainės zonoje įvertinti, hidrologijos ir meteorologijos stebėjimų vertinimai atliekamai pagal europinius standartus bei normas, vadovaujantis Tarptautinės meteorologijos organizacijos rekomendacijomis“, – pabrėžė ji.
Anot M.Germenčiuk, Baltarusijos laboratorijos akredituotos pagal pačius naujausius standartus, jų „matavimai tarptautiniu lygiu priimami be jokių apribojimų“.
„Visi šių stebėjimų ir matavimų duomenys perduodami į bendrą Europos sistemą, todėl Lietuva gali juos gauti net tik iš Baltarusijos, bet ir iš Europos struktūrų“, – sakė ji.
50 kilometrų nuo Vilniaus Rusijos valstybinės branduolinės energetikos korporacijos „Rosatom“ statomoje Astravo AE bus įrengti du reaktoriai, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų. Pirmąjį reaktorių planuota įjungti 2018-aisiais, tačiau dėl nuolatinių didesnių ar mažesnių incidentų statybose, tai atidėta 2019 metams. Antrasis reaktorius, pagal dabartinius planus, turėtų pradėti veikti 2020 metais.
Lietuva kritikuoja Baltarusiją, kad statant jėgainę, nesilaikoma saugumo standartų bei tarptautinių aplinkosaugos reikalavimų. Minskas šiuos priekaištus atmeta kaip nepagrįstus.