„Artimiausioje ateityje 50 proc. viso šalies elektros vartojimo patenkins nauja atominė elektrinė. Kitos jėgainės galės teikti tik pagalbines funkcijas. Tačiau sudėtingiausias periodas laukia tada, kai bus įjungtas pirmasis blokas“, – cituojamas visą Baltarusijos elektros sistemą valdančios „Belenergo“ vyriausiasis inžinierius V.Bobrovas.
Vėluoja statybos
Sunkumai susiję su galios pasikeitimais ir jos svyravimais. „Kad neįvyktų avarinė situacija, šį režimą reikės palaikyti naudojantis visos Baltarusijos elektros sistemos rezervu“, – sakė vyriausiasis inžinierius. Čia ir bus didysis iššūkis.
Ką reikės daryti naktimis, kai vartojimas smarkiai nukris? Tai kol kas dar nėra aišku, – sakė V.Bobrovas.
Jis pasakojo, kad dabar bandoma integruoti Astravo atominę elektrinę į bendrą elektros sistemą, todėl statomos rezervinės jėgainės, kurios padėtų balansuoti sistemą piko metu. Tačiau statybos vėluoja.
„Objektyviai vertinant, mes matome, kad šių pajėgumų statyba jau vėluoja: pirmasis atominės elektrinės blokas, taip pat ir antrasis, remiantis prognozėmis, bus paleistas tada, kai rezervas nebus pajungtas“, – pripažino jis.
Kai šalyje yra didelis elektros gamintojas, būtinas ir stiprus rezervas. Pavyzdžiui, Lietuvoje elektros sistemos darbą reguliuoja Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, tačiau Baltarusija tokio objekto neturi. Beje, Baltarusija prašė Lietuvos teisės naudotis Kruonio pajėgumais, tačiau sutikimo negavo.
Rusija irgi nepadės
„Esant tokiai situacijai energijos sistema privalo naudotis tais režimais, kurie gali užtikrinti patikimą rezervo darbą ir planuojamą Baltijos šalių elektros sistemos atsijungimą nuo buvusios SSRS sistemos“, – sakė „Belenergo“ vyriausiasis inžinierius.
Beje, analogiška situacija klostosi ir su Ukraina.
„Taigi mums lieka linijų palaikymas iš Rusijos pusės. Deja, ir ten yra kai kurie ribojimai, pavyzdžiui, dėl elektros tinklų pralaidumo“, – pabrėžė V.Bobrovas.
Rusijos ir Baltarusijos elektros energijos pralaidumas yra nedidelis, o Rusija jau atsisakė investuoti į didesnio pralaidumo tinklus. Be to, šalis nejaučia elektros deficito, todėl nesuinteresuota pirkti Baltarusijos elektros daugiau, nei tai daro dabar.
Kur dėti elektrą naktį?
Tačiau tai ne vienintelė problema, kuri kamuoja Baltarusijos inžinierius. Elektros vartojimas piko metu taps tuo reikalingu rezervu Astravo atominei, tačiau ką reikės daryti naktį?
„Elektros sistema per vartojimo piką gali tapti 1200 megavatų rezervu, bet kai vartojimas kris, rezervas sumenks. Ką daryti naktimis, kai vartojimas smarkiai krenta? Tai kol kas dar nėra aišku. Žiemos metu mums padės elektra varomos jėgainės“, – atvirai kalbėjo „Belenergo“ vyriausiasis inžinierius.
Beje, jis atkreipė dėmesį, kad jėgainių darbas, įsijungus Astravo atominei, sumažės, jos praras dalį įplaukų.
Tačiau jų esą niekas neišmontuos – atominė elektrinė kartą per metus stabdoma mėnesiui tam, kad būtų perkrautas radioaktyvus kuras. Todėl išjungus reaktorių, Baltarusijos elektros poreikį tenkins kitos elektrinės. Tiesa, kiek tai kainuos dotacijų, V.Bobrovas neužsimena.
Pernai rudenį Baltarusijos energetikos ministerija skelbė, jog pirmasis reaktorius bus įjungtas 2019 m. kovą, tačiau dabar veiklos pradžia nukelta į rudenį.
