Apie tai, koks scenarijus gali būti pasirinktas, nedaugžodžiauja nei Lenkijos, nei Lietuvos energetikos ministerijos. Lietuvos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikina, kad per susitikimus siekiama išsiaiškinti Lenkijos požiūrį, tuo metu Lenkijos viceministras Michalas Kurtyka su žiniasklaida apskritai nebendrauja ir trečiadienį Vilniuje žurnalistų klausimus ignoravo.
Iki šiol svarstyta, kad Baltijos šalių elektros tinklus su Europa sinchronizuoti būtų galima, nutiesiant antrąją jungtį su Lenkija, tačiau pastaroji aiškiai deklaruoja, kad tokios jungties statyba dėl aplinkosaugos reikalavimų būtų itin sudėtinga ir iškėlė idėją tiesti jūrinę jungtį nuo Klaipėdos iki netoli Gdansko esančio Vladislavovo. PSE, be to, kelia idėją šią jungtį panaudoti ir vėjo parkų jūroje sujungimui su žemynu.
Vilniuje – pokalbiai dėl elektros tinklų sinchronizavimo
Trečiadienį Vilniuje, „Litgrid“ būstinėje, posėdžiauja darbo grupės dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo per Lenkiją su Vakarų Europa. Tikimasi išsiaiškinti Lenkijos požiūrį.
„Mums svarbiausia susitarti – JRC (Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras – BNS) studijos rezultatai yra aiškūs. Mes turime turėti bendrą požiūrį ir sutarimą, dėl teksto dar kol kas nekalbame, kol kas norime apskritai vieni kitus aiškiai girdėti, kokios pozicijos, kokie probleminiai taškai dėl vieno kito scenarijaus. Tikslas yra turėti tvaresnį sutarimą, kad po to būtų daroma techniniu lygmeniu sprendimai“, – BNS sakė Ž.Vaičiūnas.
Pokalbių turinio ir kokiais techniniais sprendimais būtų galima sinchronizuoti elektros tinklus, ministras nedetalizuoja.
„Kalbėsimės apie viską, kas susiję su scenarijais. Detaliau šią minutę nenorėčiau detalizuoti“, – sakė jis.
Lenkijos energetikos viceministras M.Kurtyka trečiadienį Lenkijos-Lietuvos prekybos rūmų konferencijoje apie biokuro panaudojimo perspektyvas Vilniuje teigė, kad jo vizitas yra puiki proga „be streso kaip kaimynas su kaimynu pabendrauti apie bendrus projektus, ką galėtume padaryti ateityje“. Tačiau vėliau M.Kurtyka ignoravo BNS žurnalisto klausimus.
Baltijos šalių bendrovės skeptiškai vertina jūrinį kabelį
PSE vadovas Erykas Klossowskis praėjusią savaitę pareiškė, kad Lenkija nėra linkusi statyti antros „LitPol Link“ jungties su Lietuva ir norėtų tiesti kabelį jūroje nuo Klaipėdos iki Vladislavovo. PSE atstovė Beata Jarosz BNS tikino, kad kabelis kol kas yra tik idėja.
„Kol kas tai tik idėja ir mes šiuo metu neturime jokių detalių ir studijų. Jei ši idėja bus palaikoma skirtingų Baltijos šalių elektros perdavimo operatorių, mes ją išdiskutuosime ir aptarsime“, – BNS sakė B.Jarosz.
Tačiau ji pripažino, kad PSE labiau linkusi tiesti jūrinę jungtį, nes sausumos linijos gali būti neįmanoma pastatyti dėl griežtų gamtosaugos reikalavimų.
„Mes pirmenybę teikiame (jūrinei – BNS) jungčiai, nes mums šiuo metu būtų labai sudėtinga nutiesti antrą liniją į Lietuvą dėl gamtosaugos. Prieš tai buvęs projektas mums buvo tikrai sudėtingas ir antra linija turbūt būtų neįmanoma“, – tikino PSE atstovė.
Reaguodama naują į PSE pareiškimą, bendrovė „Litgrid“ praėjusią savaitę nurodė, kad sinchronizavimas būtų įmanomas ir viena, jau veikiančia „LitPol Link“ jungtimi, jei Baltijos valstybės sugebės dirbti izoliuotu režimu. „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas BNS teigė, kad jūrinis kabelis sinchronizavimo požiūriu neturėtų įtakos ir tik padidintų elektros pralaidumą.
Estijos operatorė „Elering“ taip pat pritaria, kad jūrinė jungtis, kokią siūlo Lenkija, sinchronizavimui naudos nesuteiktų. Tačiau ji nesutinka, kad užtektų tik vienos „LitPol Link“ linijos, nes tai būtų nepatikima.
„Elering“ nepalaikytų sinchronizavimo tik su viena AC (kintamos srovės – BNS) linija tarp Lietuvos ir Lenkijos. Tai būtų rizikinga. Sinchroniniam darbui reikia dviejų AC jungčių, tad jūrinė DC (nuolatinės srovės – BNS) jungtis mums čia nepadeda“, – BNS teigė „Elering“ atstovas Ainas Kosteris. Jis tikino, kad Estija vis dar neatmeta ir sinchronizavimo su Skandinavija galimybės.
Tuo metu Latvijos elektros perdavimo operatorė AST tikina, kad dėl bet kurio sinchronizavimo varianto visos Baltijos šalių operatorės turi apsispręsti ir rasti geriausią variantą.
„Mes tikimės, kad bet kuris sprendimas sinchronizavimui bus priimtas kartu visų trijų Baltijos šalių operatorių ir visos alternatyvos turėtų būti išdiskutuotos: nuo finansinių iki techninių ir patikimumo. Dar per anksti kalbėti apie vieną teisingą sprendimą“, – BNS teigė AST atstovas Andris Sprogis.
Lenkija jūrinę jungtį norėtų naudoti vėjo parkams
Lenkija kabelį jūroje nori tiesti ne tik dėl elektros mainų tarp šalių, bet ir tam, kad ateityje prie jos galėtų prijungti vėjo parkus Baltijos jūroje – jie plėtojami būtent aplink Vladislavovą.
„Šįkart apie jūrinės jungties statybas tarp Vladislavovo ir Klaipėdos galvoju su tikslu ne tik perduoti energiją tarp valstybių, bet ir pasiimti elektrą iš būsimų vėjo jėgainių Baltijos jūroje. Galbūt pavyktų įtikinti lietuvius dalyvauti mūsų projektuose – operatorių „Litgrid“ bendroms kabelio statyboms jūros tinkle, kaip ir lietuvių gamintojus ir institucijas, kad finansiškai remtų lenkiškus. Galima būtų bandyti gauti finansų iš Junkerio fondo ar CEF“, – interviu dienraščiui „Rzeczpospolita“ praėjusią savaitę pareiškė PSE vadovas E.Klossowskis.
PSE atstovė E.Jarosz BNS pabrėžė, kad kol kas tai tik idėja.
„Litgrid“ Strateginės infrastruktūros departamento direktorius Karolis Sankovskis teigė, kad apie tokius PSE planus yra girdėjęs, tačiau, jo žiniomis, Lietuva nėra gavusi jokių tokio elektros tinklo skaičiavimų ir vertinimų. Anot jo, reikėtų labai atidžiai įvertinti vėjo jėgainių prijungimo galimybes.
„Techniškai tai galima, bet čia labiau problematika susijusi su pralaidumų ribojimu tarpsisteminės jungties ir pralaidumų reguliavimu. Taip pat su investiciniais kaštais, nes prijungtas, matyt, būtų privatus investuotojas į jūrinio vėjo parką ir problematika susijusi, kaip apibrėžti investicinius kaštus, juos pasidalinti ir taip toliau. Kokia didelio vėjo jėgainių parko įtaka tiekimo patikimumui. Šie klausimai turi būti atsakyti“, – BNS sakė K.Sankovskis.
Anot Lietuvos energetikos instituto Sistemų valdymo ir automatizavimo laboratorijos vadovo Virginijaus Radziukyno, vienareikšmiškai įvertinti vėjo parko prijungimo negalima – tam reikia išsamesnės studijos. Pasak jo, vėjo jėgainės gali padėti geriau valdyti elektros sistemos įtampą, kita vertus, kuo sudėtingesnė jungtis, tuo didesnė gedimų tikimybė.
„Dėl vėjo jėgainių prijungimo yra ir pliusų, ir minusų. Vėjo elektrinės yra valdomos, tai tam tikrais režimais mes galime prisidėti prie sistemos įtampų valdymo, tačiau iš kitos pusės, yra galimi gedimai, ir kuo sudėtingesnė konstrukcija, tuo didesnė yra gedimų galimybė, sunkiau užtikrinti elektros energetikos sistemos generuojamos ir vartojamos galios balansą. Tad vienareikšmiškai atsakyti be rimtų studijų yra sunku“, – BNS sakė V.Radziukynas.
Lenkijos energetikos holdingas „Polenergia“ pernai gavo leidimą Baltijos jūroje, būtent netoli Gdansko, statyti 600 MW jūrinio vėjo parką, kuris turėtų pradėti veikti 2021-2022 metais.
Ekspertas: dvi „LitPol Link“ jungtys būtų patikimesnės
Lietuvos energetikos instituto eksperto V.Radziukyno teigimu, įvertinti, kuris sinchronizavimo variantas būtų pats tinkamiausias, neatlikus studijų ir analizių, yra sudėtinga, tačiau preliminariai patikimiausiai atrodo dviejų „LitPol Link“ jungčių tiesimas.
„Tam, kad būtų galima tvirtai atsakyti, reiktų atlikti galimybių studiją. Tačiau pirminiu vertinimu, ko gero, sistemos patikimumo atžvilgiu patrauklesnis variantas būtų dvi „LitPol Link“ jungtys“, – BNS teigė V.Radziukynas.
Jis aiškino, kad sugedus vienintelei jungčiai su Lenkija, nutrūktų elektros tiekimas – tokiu atveju Baltijos šalys iš dalies turėtų veikti salos režimu. Tačiau esant dviem jungtims, gedimo atveju viena galėtų pakeisti kitą.
„Jeigu mes dirbame tik su viena „LitPol Link“ jungtimi, o sistema sugeba dirbti salos režimu, bet įvykus gedimui ar avarijai, gali būti nutraukiamas tiekimas. Tokiu atveju mes liekame dirbti nepilnu salos režimu, nes yra „NordBalt“ ir „EstLink“. Jeigu tiesiame antrą „LitPol Link“ jungtį ir pirmoje jungtyje įvyksta gedimas, mes galime užtikrinti maitinimą per antrą jungtį. Tokiu atveju būtų patikimiau“, – aiškino ekspertas.
„Antra „LitPol Link“ jungtis labai prisidėtų prie elektros energetikos sistemos patikimumo ir stabilumo pirminiu įvykio ar avarijos metu – tai yra pirmosiomis sekundėmis“, – pridūrė jis.
Anot jo, jūrinis kabelis, toks kaip „NordBalt“, yra lėtesnis ir avarijos atveju pirmosiomis sekundėmis elektros per jį nepavyktų gauti.
„Jeigu tiesiamas jūrinis kabelis yra nuolatinės srovės, kaip ir „NordBalt“, tai reiškia, kad pirmomis avarijos sekundėmis galią bus sunkiau paimti iš šios linijos, nes ji yra santykinai lėtesnė. Nors šiaip tai yra protinga linija, kurią galima valdyti, kai paprastoje kintamos srovės linijoje nieko tokio nėra, ten viską lemia fizika“, – teigė V.Radziukynas.
Kita vertus, jei tarp Lenkijos ir Lietuvos būtų tiesiama kintamos srovės linija, apie kokią kalbėjo Estija, siūlydama sinchronizuoti Baltijos šalis su Skandinavija, tuomet elektros tiekimas būtų patikimesnis. Tačiau tokia technologija yra nauja ir nepakankamai išbandyta.
„Kitas klausimas, jei būtų svarstoma galimybė kintamos srovės kabelį tiesti, kaip buvo iškėlę idėją estai – sinchronizuoti elektros tinklus su Skandinavija. Tačiau tai yra nauja, plačiai nepaplitusi technologija ir klausimas, kiek tai kainuotų ir kokios problemos būtų ją eksploatuojant“, – sakė Energetikos instituto ekspertas.
Laukiama EK studijos išvadų
Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centras baigia atlikti studiją ir nagrinėjo dvi alternatyvas, kaip užtikrinti Baltijos šalių elektros sistemų darbą sinchroniniu režimu su Vakarais: per Lenkiją, naudojant dvi linijas „LitPol Link“ arba tik vieną liniją, padidinant jos pralaidumą nuo 500 iki 1000 megavatų, bei per Suomiją, sujungiant su Šiaurės šalių sistema. Išvadas centras praneš jau kitą savaitę, tačiau, BNS žiniomis, kaip geriausią variantą jis yra pasirinkęs sinchronizavimą per Lenkiją su dviem jungtimis.
Baltijos šalims ir Lenkijai, kaip tikisi Ž.Vaičiūnas, dar šiemet, priėmus galutinį politinį sprendimą dėl sinchronizavimo būdo, Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija ENTSO-E išduos technines prisijungimo sąlygas, tai atvertų kelią projekto įgyvendinimui.
Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Europos Komisija netrukus po to turėtų pradėti derybas su Rusija ir Baltarusija dėl atsijungimo nuo BRELL elektros žiedo, kuriame sinchroniškai veikia ir šių šalių elektros sistemos. Baltijos šalys atsijungti nuo BRELL sutarė iki 2025 metų.
Įgyvendinant projektą, reikės ne tik nutiesti liniją su Lenkija, bet ir pertvarkyti šalių vidaus elektros sistemas, pavyzdžiui, Latvijos ir Estijos pasienyje panaikinti vadinamą „butelio kaklelį“, kur dėl nepakankamų linijų pajėgumų neperduodama pakankamai elektros.
Lietuvoje dalis sinchronizavimui svarbių projektų jau pradedama įgyvendinti – vasarą planuojama skelbti Ignalinos atominės elektrinės transformatorių pastotės rekonstrukcijos konkursą, o iki tol – pripažinti projektą valstybei svarbiu.
Iki 2021 metų planuojama rekonstruoti dvi sinchronizavimui svarbias pastotes – Ignalinos AE ir Utenos. Į Ignalinos AE pastotę elektros srautai ateina iš trijų skirtingų elektros sistemų – vidinių Lietuvos tinklų, Latvijos ir Baltarusijos.
Sinchronizavus elektros tinklus su Lenkija, „LitPol Link“ 500 MW jungties srovės keitiklis bus perjungtas į Alytaus-Gardino liniją ir galės užtikrinti mainus su asinchroniškai dirbsiančia Baltarusijos sistema.
