Pirmuosius elektros tinklų izoliuoto darbo bandymus Kaliningradas planuoja kitų metų gegužę, kaip tik per rinkimus į Europos Parlamentą ir, jei prireiks, per antrąjį Lietuvos prezidento rinkimų turą.
Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos ekspertas Rytas Staselis tvirtina, jog „tai yra pakankamai rimtas galvos skausmas, ypač perdavimo tinklų operatoriui. Užtikrinti, kad elektros energijos niekam nepritrūktų toms dienoms, kad nebūtų visiško energijos išsijungimo, neduok Dieve, nes tai – vienas iš siekinių.“
Vadinamasis blackout`as, arba visiškas energijos išsijungimas, Lietuvai gali kainuoti 3 mlrd eurų. Tačiau ekspertai sako, kad tokią avariją sukelti galinti Rusija greičiausiai turi gudresnį planą. Atsijungus Kaliningradui, bent iki 2025-ųjų Baltijos šalis versti mokėti už elektros dažnio reguliavimą. Estijos skaičiavimais, vien jiems tai kasmet gali atsieiti apie 30 mln. eurų.
Tačiau neatmetama, kad Kremliaus dar rengia ir sąskaitą už pasitraukimą iš „Brell“ ir sutarties pažeidimus, gali spausti pirkti elektrą iš Kaliningrado ar kitąmet pradėsiančios veikti Baltarusijos atominės. Lietuva įstatymu yra įtvirtinusi, kad iš nesaugios atominės elektrinės Astrava elektros energijos nepirks.
„Atsidalinant infrastruktūrą, daug visokių dalykų, daug vieni kitiems gali būti pretenzijų, poreikių, prašymų. Vienas iš prašymų gali būti ir toks dėl Astravo energijos įsileidimo. Jeigu mes nepasirengę, tai kokiomis sąlygomis jie palaiko mums dažnį, mes galime atsijungti. Gal pagalvosime, bet pakalbėkime apie Astravo atominės energijos elektros patekimą į jūsų rinką ir daug visokių kitokių dalykų“, – teigia Seimo Energetikos komisijos pirmininkas V.Poderys.
„Šiandien mes kalbam, kad nepirksim, deja, mes aš nematau kito šaltinio regione, iš kur mes galėtume pasigaminti ar pirkti. Astravas bus pagrindinis šaltinis ir mes pagal rinkos, pagal energetinius dėsnius būsime priversti pirkti elektrą ir už ją mokėti tokią kainą, kuri bus padiktuota. Mes norime dirbti bendrai su Europa, bet mes nieko nedarome, kad prieš tai turėtume nustoti dirbti su Rusija. Apie tai kalbama ir nekalbama, kada bus išjungtos linijos“, – tvirtina 2009–2012 metais Energetikos ministro pareigas ėjęs Arvydas Sekmokas.
„Lietuvos problema yra ta, kad mes neturime pakankamos tokiam reikalui generacijos, gamybos, kuri užtikrintų mūsų sistemos visišką šimtaprocentinį tvarumą, dabar tik kalbama, kad tuos generatorius reiktų pastatyti“, – teigia Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos ekspertas Rytas Staselis.
Neatmetama, kad Kremlius gali pareikalauti ne tik pirkti elektrą iš Kaliningrado ar Baltarusijos, bet prašyti, kad EK kompensuotų Rusijos investicijas į elektrinių statybą. Su Rusija dėl Baltijos šalių atsijungimo derėsis Briuselis.
