Lietuvai ketinant atsisakyti importo iš Baltarusijos po to, kai šioje šalyje pradės veikti nesaugia laikoma Astravo AE, Latvija argumentuoja, jog Baltijos regione pritrūks elektros. Šiuo metu trečiųjų šalių – Rusijos ir Baltarusijos – prekyba elektra su Baltijos šalimis vyksta išimtinai per Lietuvą.
Latvijos ekspertas Reinis Aboltinis sako, kad galimybių Latvijai fiziškai įsileisti Astravo elektrą yra mažai. Energetikos eksperto Ryto Staselio teigimu, susidariusi situacija gali sukelti Briuselio spaudimą Lietuvai dėl jos priimto Astravo AE elektros importą draudžiančio įstatymo.
Latvijos premjeras Krišjanis Karinis praėjusią savaitę teigė, kad jo šalies vyriausybė nėra nusprendusi pirkti elektros energijos iš Baltarusijos, jį citavo portalas skaties.lv. Latvijos ekonomikos ministras Ralfas Nemiro sako suprantantis Lietuvos susirūpinimą dėl Astravo AE saugumo, bet teigia, kad sprendimas dėl prekybos elektra su trečiosiomis šalimis priimtas atsižvelgus į Latvijos interesus išvengti elektros trūkumo.
Latvijos elektros perdavimo sistemos operatorius AST komentavo BNS, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuva ketina sumažinti pralaidumą su Baltarusija po Astravo AE paleidimo iki 0 megavatų (MW), norima užtikrinti prekybos galimybes tarp Baltijos šalių ir Rusijos.
„Siekiant užtikrinti prekybą elektra tarp Baltijos šalių ir Rusijos, Latvijos Ekonomikos ministerija paprašė Latvijos perdavimo sistemos operatoriaus (AST – BNS) parengti pajėgumų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką taip, kad prekybos pajėgumai būtų nustatyti ties Latvijos ir Rusijos siena, kai tik Lietuva sumažins prekybos pajėgumus iš Baltarusijos į Lietuvą iki 0 MW“, – rašoma AST atsakyme BNS.
Latvija šiuo metu turi 330 kilovoltų (kV) elektros jungtį su Rusija, o su Baltarusija jungčių neturi.
Ekspertai: šalių solidarumo požiūriu situacija sudėtinga
Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos (NLEA) ekspertas R. Staselis teigia, kad dėl susidariusios situacijos kils rimtų diskusijų ne tik tarp Lietuvos ir Latvijos. Tačiau tiksliai prognozuoti, kokie bus sprendimai, sunku.
„Manau, kad bus įvairių dalykų, diskusijų Vilniuje, Rygoje, Taline, Briuselyje. Neatmetu tikimybės, kad netgi bus spaudimas „antiastraviniam“ įstatymui, kuris galioja pas mus (...) Nesiryžčiau šiandien prognozuoti, ką Europos Komisija tokiu atveju „kaltų“ labiau, ar latvių neištikimybę jų politinėms deklaracijoms, ar mūsų Astravo įstatymą“, – BNS sakė R.Staselis.
Pasak jo, klausimų galima sulaukti ir iš Lenkijos pusės, nes, jo žiniomis, būtent Lenkija nenori importuoti elektros iš trečiųjų šalių.
„Mano turimomis žiniomis, ta paskutinė politinė deklaracija ryšium su roadmap'u (gairėmis – BNS) dėl sinchronizacijos, tai ta nuostata, kuri tąsyk mane šiek tiek nustebino, kad ji tokia griežta (uždaromos prieigos prie trečiųjų šalių importo), tai buvo ne tik Lietuvos, bet ypač Lenkijos iniciatyva. Lenkai vis dar nenori į savo rinką įsileisti elektros energijos iš pašalio arba nori žinoti, iš kur ji“, – aiškino NLEA ekspertas.
R.Staselis turėjo omenyje šių metų birželį Briuselyje pasirašytą aukščiausio lygio politinį susitarimą – dėl sinchronizavimo projekto įgyvendinimo. Baltijos šalys susitarė, jog įgyvendinus projektą – po 2025 metų – prekyba elektra su trečiosiomis šalimis nevyks.
Savo ruožtu energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas nesutiko su mintimi, kad dėl Astravo AE įstatymo Lietuva gali patirti spaudimą iš Briuselio.
„Manau, kad reikia įvertinti visas dedamąsias situacijos ir matydami pakankamai ambicingus ES atsinaujinančios energetikos plėtros planus ir jie dar ambicingėja sulig naujos Europos Komisijos atėjimu. Akivaizdu, kad pripažįstama pati problema nelygių konkurencinių sąlygų tarp Europos Sąjungos elektros energijos gamintojų ir trečiųjų šalių. Tai yra esminis dalykas, kuris mūsų situaciją daro žymiai komfortiškesnę“, – BNS teigė ministras.
Ministras Ž.Vaičiūnas teigia, kad Latvijos pozicija iš dalies reiškia moralinį Lietuvos pralaimėjimą ir kaimynai galbūt galėjo rinktis kitokį variantą elektros deficitui sumažinti.
Nepriklausomas Latvijos energetikos ekspertas Reinis Aboltinis teigia, kad dar sunku komentuoti, kodėl Latvijoje žengti žingsniai prekiauti elektra su Rusija. Vis dėlto čia gali būti pragmatinių priežasčių – elektros gamybos deficitas. Jis atkreipė dėmesį, kad importuoti daugiau elektros iš Skandinavijos būtų sudėtinga, turint omenyje dabartinį jungčių „NordBalt“ ir „Estlink“ apkrovimą.
Kita vertus, jis sako, jog žvelgiant solidarumo požiūriu, situacija yra komplikuota.
„Jeigu visa tai tiesa, tai solidarumo požiūriu neatrodo gerai, nes Lietuva siekė įtikinti Latviją ir Estiją eliminuoti Baltarusijos elektrą, – kuri gali būti ateityje iš dalies pagaminta Astravo AE, – iš elektros importo. Bet elektronai, žinoma, neturi šalies ar gamybos šaltinio etiketės, tad iš esmės, jeigu ir nutrauki importą iš Baltarusijos, bet importuoji iš Rusijos, tai gali būti tranzitas iš Baltarusijos ir nukeliauti per Latviją į Lietuvą“, – aiškino Latvijos ekspertas.
R.Staselio teigimu, „būtų teisinga pageidauti iš kaimynų, kad jie suprastų, kas yra mums Astravas“. Jis taip pat užsiminė, kad diskusijoms laiko buvo anksčiau, o be to, Latvija gali subsidijuoti elektros gamybą ir taip spręsti problemas.
Anot jo, Latvijos „žvilgsniai į liniją link Pskovo“, tai yra į savo jungtį su Rusija, krypsta jau kurį laiką.
„Tas latvių žvilgsnis į liniją link Pskovo, bent kiek aš žinau, radosi paaiškėjus, kad sinchronizacija vyks per Lenkiją. Tada latviai prisiminė turį šitą liniją ir kad atseit norėtų ją išlaikyti ir maža to, sustiprinti ir gauti europinį finansavimą. Bet, kiek turiu žinių, Briuselyje jiems buvo mandagiai atsakyta, kad to stipriai nebus (...)“, – kalbėjo ekspertas.
R.Staselis abejoja, kiek patikima šiuo metu yra Latvijos-Rusijos jungtis.
„Vargu, ar latvių sistema, jeigu jie palieka šitą atvirą pjūvį, ar jų perdavimo sistema tam pasirengusi. Iš to, ką matau kas vyksta diskusijose, tai Latvijoje yra dėl to didelių abejonių. Ir aš turiu žinių, kad latviai yra klausę kolegų Lietuvoje, ar pavyzdžiui, jeigu jiems reiktų Kruonio (HAE – BNS) paslaugų rezervams, palikus šitą pjūvį, tai aišku, atsakymas buvo „ne“, nes tai yra Astravo įstatymo veiksnys, bet kad apie tai yra galvojama kaip opcija, kaip variantas, kaip padaryti saugesnį tą interfeisą (jungtį – BNS), tai yra faktas“, – sakė R.Staselis.
Kaliningrado klausimas lieka atviras
Rugpjūtį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suteikė Latvijos bendrovei „Spectrum Baltic“ leidimą importuoti elektrą iš Kaliningrado srities.
Bendrovė pateikė preliminarią neįpareigojančią elektros pirkimo–pardavimo sutartį, pasirašytą su Rusijos koncerno „Rosenergoatom“ įsteigta bendrove „Baltijskaja AES“, Kaliningrado srityje stačiusią atominę jėgainę.
BNS teiravosi „Spectrum Baltic“, ar ji ketina kokiu nors būdu importuoti Astravo AE elektrą, tačiau ji teigė, kad galės pakomentuoti situacija tik rugsėjo pabaigoje.
Latvijos ekspertas R.Aboltinis mano, kad Astravo AE elektra, labiausiai tikėtina, negalės patekti į Lietuvą per Kaliningradą: Kaliningradas turi nuosavus gamybos pajėgumus, kurie esą padengia tiek pačios srities, tiek eksporto į Lietuvą poreikį.
„Jeigu fizinis elektros srautas iš Baltarusijos į Lietuvą yra nutraukiamas, Astravo AE elektra keliaus per Baltarusijos sistemą į kitas vietas ir kitas jungtis. Latvija neturi jokių jungčių su Baltarusija, bet turi vieną su Rusija. Taigi, vienintelis būdas kaip Baltarusijos elektra (įskaitant ir Astravo) gali patekti į Latviją ir keliauti toliau, pavyzdžiui, į Lietuvą, yra per Rusiją ir Latvijos-Rusijos jungtį. Vis dėlto ir tokia įvykių eiga gali būti vertinama tik kaip laikina, kadangi Baltijos šalys planuoja desinchronizuotis nuo BRELL (posovietinės) sistemos“, – aiškino R. Aboltinis.
R.Staselis, paklaustas, ar įmanoma, kad per Kaliningradą į Lietuvą atitekės Astravo AE elektra, teigė, kad daug kas priklauso nuo galimos Rusijos, Latvijos teisinės „ekvilibristikos“ .
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas nesiėmė prognozuoti galimybės apeiti Lietuvos įstatymus.
„Dėl Kaliningrado, turime esamas jungtis, vyksta prekyba. Kokie galėtų būti variantai, apeinant įstatymą, šiai dienai nekomentuočiau, nes tai yra pirmiausia „Nord Pool Spot“ prekybos biržos kompetencijos dalykai, jeigu kalbame apie virtualius prekybos taškus. Kol kas prekyba yra paremta tarpsisteminiais srautais ir būtent tokia metodika nustatomos prekybos biržoje apimtys“, – aiškino jis.
Lietuvos perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ teigė, kad importas iš Kaliningrado srities galimas tik ta apimtimi, kiek yra laisvos generuojamos galios, nesuvartojamos Kaliningrado srityje.
Dėl Latvijos sprendimo „Litgrid“ mano, jog kadangi jis yra „politinis, reikėtų sulaukti Latvijos operatoriaus AST sprendimų ar veiksmų, kaip jis techniškai ir teisiškai galėtų būti įgyvendinamas“.
Ministras Ž.Vaičiūnas teigia, kad Latvijos pozicija iš dalies reiškia moralinį Lietuvos pralaimėjimą ir kaimynai galbūt galėjo rinktis kitokį variantą elektros deficitui sumažinti. Kita vertus, Lietuvai priėmus įstatymą dėl Astravo AE, jau anksčiau buvo galima tikėtis tokio latvių ėjimo. Ministras taip pat sako, kad dėl Latvijos sprendimo lieka daug neatsakytų techninių klausimų.
