„Mums reikia toliau kurti transporto ir energetikos tinklus, skaitmeninę infrastruktūrą ir paslaugas bei tarpusavyje jungti skirtingas ES teritorijas, įskaitant energetikos ir transporto salų sujungimą, taip pat mūsų infrastruktūros tinkamumą naudoti abiem pusėms“, – rašoma laiške.
„Daugiametė finansinė perspektyva turi suteikti stabilumo ir aiškumo siekiant šių strateginių tikslų ir tęsiant tokius projektus kaip Baltijos šalių sinchronizacija su Europos energijos rinka ir trūkstamo geležinkelio, kuris sujungtų tris Baltijos šalis su likusia Europa, pabaigimą“, – teigiama jame.
Laišką pasirašė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos ministras pirmininkas Maris Kučinskis ir Estijos ministras pirmininkas Juri Ratas. Lietuvos vadovė ketvirtadienį jį įteiks Europos Vadovų Tarybos vadovui Donaldui Tuskui.
ES parama skirstoma daugiamečiais biudžetais, dabartinis baigiasi 2020 metais.
Baltijos šalys nori per artimiausią dešimtmetį savo tinklus atjungti nuo posovietinės energetinės sistemos ir sinchronizuoti su Europos elektros sistema. Taip tikimasi sumažinti priklausomybę nuo Rusijos.
Laiške ES vadovams taip pat rašoma, kad nepaisant Jungtinės Karalystės pasitraukimo Baltijos šalys nori išsaugoti dabartinį ES biudžeto dydį, o tai galėtų būti daroma per padidintus šalių indėlius daugiametei finansinei perspektyvai arba kuriant galimus naujus būdus jai pildyti.
Lietuva, Latvija ir Estija taip pat ragina toliau skirti daug dėmesio sanglaudos politikai ir užtikrinti, kad struktūrinė parama mažiau išsivysčiusiems regionams mažėtų palaipsniui.
Laiške taip pat pabrėžiama, kad ES turi laikytis sutartyse prisiimtų įsipareigojimų. Lietuvos prezidentūra pranešė, kad tokia laiško eilutė reiškia prašymą užtikrinti būtiną finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui.
ES lyderiai taip pat paraginti suvienodinti išmokas žemdirbiams, skirti daugiau dėmesio saugumui, išorinių sienų stiprinimo klausimams.
Būsimojo daugiamečio ES biudžeto projektas turėtų būti pristatys gegužę.
