Elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ pranešė, kad į metodiką įtraukta nuostata, jog elektra, importuojama į Baltijos šalių rinką, turės turėti kilmės įrodymą, patvirtinantį, jog yra pagaminta ne Baltarusijoje.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad šis esminis papildymas dabar visiškai atitinka Lietuvos vadinamąjį „antiastravinį“ įstatymą.
„Šiandien iš esmės sutarta tarp trijų Baltijos šalių perdavimo sistemos operatorių papildyti prieš tai buvusią metodiką labai svarbia Lietuvai nuostata, ko nuosekliai iki šiol siekėme, tai būtent, kad į pralaidumų metodiką būtų įtraukta nuostata, kad negalėtų patekti į Baltijos šalis elektra, jeigu ji neturės įrodymo, kad ji nėra iš Baltarusijos“, – BNS komentavo Ž.Vaičiūnas.
Ministras pridūrė, kad turėdamos politinį solidarumą, Baltijos šalys dabar eina „link techninio šio solidarumo įgyvendinimo.“
Dokumente nurodoma, kad prekybos su Rusija pralaidumą skaičiuos Latvijos operatorė AST, o su Rusijos Karaliaučiaus sritimi – „Litgrid“. Estijos operatorė „Elering“ penktadienio pranešime skelbia, kad pagal teikiamą metodiką, po Astravo AE įjungimo, elektra iš žemyninės Rusijos pateks į Baltijos šalių rinką per Latvijos-Rusijos pjūvį, tačiau maždaug perpus mažesniu pralaidumu negu dabar nustatytas ties Lietuvos-Baltarusijos siena prekybai elektra su trečiosiomis šalimis (šiuo metu Baltijos šalys su trečiosiomis šalimis elektra prekiauja per Lietuvą).
Metodika pateikta viešajai konsultacijai iki kito penktadienio. Vėliau ji bus perduota tvirtinti nacionaliniams reguliuotojams.
Baltijos šalys derėjosi dėl trijų svarbių elementų, kaip neįsileisti baltarusiškos elektros, – pralaidumų iš trečiųjų šalių sumažinimo, infrastruktūros mokesčio elektrai iš šių šalių ir elektros kilmės garantijų sistemos.
„Du elementai yra įtvirtinti šitoje pralaidumų metodikoje, trečiasis – būtent dėl prekybos mokesčio įvedimo infrastruktūrai, tai tikrai nėra nesutarimo tarp Baltijos šalių, tai yra daugiau jau reguliuotojų objektas, tai yra įtvirtinta kituose bendruose susitarimuose. Ir aš manau, kad vis tiek bus galimybės tuos pagrindinius akcentus įtvirtinti ir politiškai tolesniuose etapuose“, – sakė ministras.
Pasak jo, Baltijos šalys tęs diskusijas dėl kitų techninių sprendimų (ir, konkrečiai, dėl kilmės garantijų sistemos), skirtų boikotuoti Astravo AE elektrą, Baltarusijai ketinant pradėti pirmojo bloko energetinį bandymą lapkričio 7 dieną. Ministras pabrėžė, kad Baltarusija oficialiai neinformavo Lietuvos dėl šios datos.
Ir aš manau, kad vis tiek bus galimybės tuos pagrindinius akcentus įtvirtinti ir politiškai tolesniuose etapuose.
Ž.Vaičiūnas neatmeta galimybės, jog bus tam tikras perinamasis sprendimų derinimas įjungus Astravo AE.
„Kitas etapas – komercinis paleidimas. Tai mums svarbu būti maksimaliai pasiruošusiems elektros boikotui iš Baltarusijos nuo energetinio bandymo pradžios, tai yra, nuo to momento, kada pradedama elektros gamyba, bet faktine prasme, be abejo, visi teisiniai dalykai turi būti paruošti sutvarkyti būtent nuo komercinio paleidimo pradžios, kuomet jau bus realiai pradėta prekyba elektra. Ir tam tikrai būsime pasiruošę“, – argumentavo ministras.
Pasak jo, impulsą galiausiai susitarti dėl metodikos lėmė ir Baltarusijos pareiškimas dėl energetinio AE veiklos etapo pradžios.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo sistemos operatorėms (PSO) nesutarus dėl elektros kilmės sertifikatų, rugsėjo viduryje trijų šalių reguliuotojai paragino PSO susitarti dėl prekybos elektra su Rusija. Lietuva būgštavo, kad be pastarųjų baltarusiška elektra tekės per Rusiją į Latviją ir, galiausiai, į Lietuvą.
Baltijos šalių PSO tuomet jau buvo pateikusios reguliuotojams naują trišalę metodiką, kurią dabar ir pakoregavo.
Latvija šio rugpjūčio pabaigoje paskelbė, kad ji sustabdys elektros prekybą su Baltarusija, jei pradės veikti Astravo jėgainė. Lietuvoje šis Rygos sprendimas įvertintas kaip pažanga derybose dėl Astravo elektros boikoto ir solidarumo energetikoje pavyzdys.
Tačiau pernai rugpjūtį Latvijos vyriausybė buvo paskelbusi, kad Lietuvai nutraukus elektros prekybą su Baltarusija, Ryga perkels ją ties Latvijos ir Rusijos siena. 2019 metų rugsėjį Latvijos ir Estijos operatoriai AST ir „Elering“ pranešė parengę metodiką prekiauti per Latvijos ir Rusijos jungtį, kai tik Lietuvos ir Baltarusijos prekyba taps nulinė.
„Litgrid“ savo ruožtu tuomet pateikė Latvijos ir Estijos operatoriams trišalę prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodiką, taip pat konsultacijų kreipėsi į Europos Komisiją.
Lietuva, be kita, ko penktadienį informavo Baltarusiją, kad nuo kitų metų neteiks jai pagal BRELL susitarimą numatyto 100 megavatų (MW) rezervo. „Litgrid“ patvirtino BNS, kad raštas Minskui išsiųstas penktadienį (išankstinis perspėjimas jau buvo nusiųstas anksčiau).
Baltijos šalių elektros energetikos sistema priklauso posovietiniam BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) žiedui ir yra valdoma iš dispečerinės Maskvoje. Iki 2025 Baltijos šalys planuoja sinchronizuotis su žemynine Europa. Nuo tada turėtų būti užkirstas kelias ne tik komerciniams, bet ir fiziniams Astravo AE elektros srautams į Baltijos šalis.
Lietuva kritikuoja branduolinio projekto Astrave saugumą. Tuo metu Baltarusija atmeta kritiką.
