Pagal ilgalaikę perspektyvą tinklai buvo klojami ten, kur gyventojų skaičius kaimuose ar miesteliuose – didesnis nei 2 tūkst. 2020 m. prie vandentiekio bei nuotekų tinklų turi būti prisijungę ne mažiau nei 98 proc. šalies namų ūkių – tokia yra siekiamybė. Tačiau šiems planams įgyvendinti reikalingos ir gyventojų pastangos.
Centralizuotai tiekiamas vanduo pasiekia kone visus didžiųjų miestų ir jų priemiesčių būstus, tačiau prisijungimą atideda patys gyventojai. Štai dalis gyventojų laukia tinklų nutiesimo, kiti – net ir esant naujai infrastruktūrai, ja naudotis neskuba. Taigi XXI amžiuje dalies Lietuvos civilizacija nepasiekia ne dėl infrastruktūros trūkumo – tai labiau požiūrio ir prioritetų klausimas.
Jungiasi ne visi
Antai Šiauliuose centralizuotai teikiamos vandentiekio ir nuotekų tvarkymo paslaugos pasiekia 98-99 proc. gyventojų. Vien per 2009-2015 m. laikotarpį Šiauliuose ir jų rajono Ginkūnų gyvenvietėje, 3,6 tūkst. namų ūkiams buvo sudarytos sąlygos prisijungti prie centralizuoto vandentiekio, o 4,1 tūkst. namų ūkiams – prie nuotekų tvarkymo sistemos.
Tačiau, nors tokia galimybė yra sudaryta, iš minėtųjų namų ūkių prie centralizuotos sistemos prisijungė tik 67 ir 82 proc. individualių būstų savininkų. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Alytaus mieste per 2007–2013 m. laikotarpį buvo nutiesta 89 km centralizuotų vandentvarkos tinklų, prie kurių gali prisijungti 2,5 tūkst. gyventojų, tačiau 240 to dar nėra padarę.
„Paklojus tinklus kaimo ar priemiestinėse vietovėse iš pradžių matomas pagyvėjimas, gyventojų noras prisijungti prie naujai įrengtos infrastruktūros. Tačiau dalis žmonių dėl prisijungimo nesikreipia“, – tvirtina Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius.
Problemos su finansais
Už Europos Sąjungos lėšas vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas įrengiami prie sklypo ribos – tuomet prie sistemos gyventojai turi prisijungti patys.
„Viena pagrindinių priežasčių, kodėl gyventojai atsisako jungtis prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų, yra prasta ekonominė padėtis: prisijungimui reikalinga vienkartinė investicija ir kas mėnesį mokami mokesčiai už sunaudotą ar surenkamą vandens bei nuotekų kiekį“, – sako „Kretingos vandenų“ projektų vadovė Veronika Alšauskaitė.
Vidutiniškai prisijungti prie vandentiekio įvado ir nuotekų išvado kainuoja apie 1000 eurų. Bet pasitaiko, kai gyvenamieji namai nutolę nuo gatvių su prisijungimo atšakomis arba tenka ardyti sklype šiuolaikiškai sutvarkytą gerbūvį – taigi tokiais atvejais kaina gali išaugti.
Trūksta informacijos
Vidutiniškai prisijungti prie vandentiekio įvado ir nuotekų išvado kainuoja apie 1000 eurų.
V.Alšauskaitės teigimu, mažesnių vietovių gyventojams trūksta elementarių žinių apie netinkamai tvarkomas buitines nuotekas ir jų žalą. Galiausiai – tai ir higienos klausimas. „Esame matę, kaip asmuo vos ne nuotekomis laisto daržą: taip kenkia ne tik sau, bet ir ateinančioms kartoms. Senoliai įsitikinę, kad jei 50 metų niekas nereikalavo tvarkyti buitinių nuotekų, jie neprivalo to daryti ir dabar. Tačiau tokiu būdu teršiami požeminiai vandenys, kuriuos vėliau patys vartojame. Panaši situacija kadaise buvo ir su saugos diržais automobiliuose – iki socialinių reklamų pasirodymo sąžiningai segtis nebuvo įprasta“, – lygino V.Alšauskaitė.
Įgyvendinant europinius projektus nebuvo pagalvota apie tam tikrus teisės aktus, kurie įpareigotų prisijungti prie naujai paklotų centralizuotų tinklų. Tačiau ar teisės aktai galėtų pakeisti žmonių požiūrį, kad švara – prioritetas?
„Mes galime tik šviesti, kalbinti žmones, perspėti apie taršą, tačiau problema išlieka. Žmogaus sklypas – tai privati valda, todėl siekiant įgyvendinti europinių projektų stebėsenos rodiklius, nėra jokio teisinio pagrindo gyventojus įpareigoti patiems prisijungti prie naujai paklotų centralizuotų tinklų arba tai atlikti vandentvarkos įmonėms“, – sakė „Kretingos vandenų“ atstovė.
Reikalavimai griežtės
Remiantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, gyventojai, kuriems iki sklypo ribos yra nutiestas vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas, privalo per 12 mėnesių prisijungti prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklų, jei nėra kokių teisės aktais leidžiamų išimčių.
Pasak B.Miežutavičiaus, biurokratinių formalumų prisijungti prie tinklų nėra. Priešingai – vandentvarkos įmonės darbuotojai teikia išsamią informaciją apie siūlomas paslaugas, prisijungimo galimybes, supažindina gyventojus su prisijungimo prie centralizuotų tinklų tvarka, sutvarko dokumentus tinklų pridavimui, sudaro sutartis.
Europos Komisija prieš Lietuvą pradėjo pažeidimo procedūrą dėl to, kad per daug šalies gyventojų vis dar nėra prisijungę prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos.
Siekiant apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą nuo išleidžiamų nuotekų žalingo poveikio, prisijungimas ilgainiui taps privalomas. Štai pagal Europos Sąjungos reikalavimus, 100 proc. gyventojų turi naudotis sukurta infrastruktūra, nes tik tokiu būdu užtikrinamas tinkamas nuotekų valymas. Aplinkos ministerija ketina šią prievolę dar griežčiau apibrėžti teisės aktuose.
Bet tuo pačiu metu reikia keisti ir požiūrį – tai, kad dalis lietuvių iki šiol nenori naudotis civilizacijos atributais, tai, kad jiems vis dar mielesnė lauko tupykla – nerimą keliantys ženklai. Nors teigiamų ženklų šia linkme – vis daugiau.
„Techninių sąlygų projektuoti tinklus prašoma kovą, balandį, statybos įsibėgėja iki vasaros vidurio. Vandentvarkos įmonėms nutiestus tinklus būna priduoti iki vasaros pabaigos, o patogumais pradedama naudotis jau nuo rudens. Priklausomai nuo oro sąlygų, šie procesai kartais paspartėja. Tai pastebėta praėjusiais metais ir šiemet, kai šalyje kiek nusistovėję karščiai“, – paklaustas apie naujų tinklų tiesimą sakė LVTA vadovas.
Prieš kurį laiką Lietuvos atvejis nuskambėjo labai plačiai – Europos Komisija prieš Lietuvą pradėjo pažeidimo procedūrą dėl to, kad per daug šalies gyventojų vis dar nėra prisijungę prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos. Taigi lauko tupyklų klausimas – seniai nebe vien Lietuvos reikalas. Jei pažeidimas nebus pašalintas, Europos Teisingumo Teismas Lietuvai gali skirti milijonus eurų siekiančią baudą.
