Pusė lėšų – iš Sanglaudos fondo
120 tūkst. tonų sudeginamų buitinių atliekų per metus, atnešančių naudą daugiau negu 390 tūkst. žmonų. Taip Balstogės atliekų deginimo gamyklą pristato jos statytojos ir operatorės, bendrovės „Budimex“ atstovas spaudai Krzysztofas Koziolas.
Jėgainės projekto investuotojas yra Balstogės savivaldybės prekybos, paslaugų ir gamybos įmonė „Lech“. Patį elektrinės statybos konkursą 2012 m. rugpjūtį laimėjo statybos bendrovės „Budimex“ ir Ispanijos ir Belgijos bendrovių „Cespa Compania Espanola de Servicios Publicos Auxiliares“ bei „Keppel Seghers Belgium“ konsorciumas, kurio pasiūlyta neto vertė siekė 332,9 miln. zlotų.
Tikimasi, kad šiukšles deginanti elektrinė veiks apie tris dešimtmečius.
Apie pusę jėgainės statybai reikalingų pinigų atkeliavo iš ES sanglaudos fondo, o likusius paskolino Lenkijos nacionalinis aplinkos apsaugos fondas, kuris užsiima prekyba emisijomis.
Kaip teigė „Budimex“ atstovai, planuojama Bialystoko jėgainės investicinė grąža yra 25 metai. Tikimasi, kad šiukšles deginanti elektrinė veiks apie tris dešimtmečius.
Vilioja Vilnius
„Budimex“ neslepia savo planų žengti ir į Lietuvos rinką. Šiuo metu mūsų šalyje numatoma pastatyti dvi atliekas energija paverčiančias jėgaines – Vilniuje ir Kaune.
„Paraišką teiksime. Konkurse dalyvaus trijų įmonių konsorciumas“, – paklaustas, ar ši Lenkijos rangovė žada dalyvauti Vilniuje planuojamos statyti atliekų deginimo gamyklos statybos konkurse, sakė „Budimex“ energetikos ir pramonės projektų direktorius Piotras Świeckis.
Nors Balstogės atliekų deginimo gamykla sėkmingai veikia nuo šių metų pradžios, tačiau „Budimex“ atstovai tikina, kad pasipriešinimo, ypač iš „žaliųjų“ pusės, būta nemažai.
„Buvo aiškinama, kad pasirinkta bloga vieta, protestuotojai turėjo transparantų, raginančių boikotuoti statybas“, – pasakoja P.Świeckis.
Kaltino statant krematoriumą
Protestai ir teismų maratonas lėmė, kad jėgainės statyba pradėta vėliau, negu planuota, tik 2013 m. rugsėjį. Griežti ES sanglaudos fondų lėšų gavimo reikalavimai lenkus vertė dirbti itin greitai, kad projektas būtų pabaigtas įgyvendinti iki 2015 m. pabaigos.
„Lenkai parodė, kaip per trumpą laiką pastatyti elektrinę“, – pasididžiavimo neslėpė „Lech“ viceprezidentė Alina Pisiecka.
T.Truskolaskio teigimu, protestuotojai prieš elektrinės statybą ir kiti trukdžiai privertė užsiauginti storą odą.
Balstogės meras tikina, kad Lenkijos žiniasklaida dažniausiai stoja į protestuotojų pusę, todėl garsiau buvo girdėti būtent jų, o ne savivaldybės ar investuotojų balsai.
„Sakė, kad meras stato krematoriumą“, – juokėsi Balstogės meras, prisiminęs didžiules diskusijas visuomenėje dėl jėgainės statybos ir pridūrė, kad jos į atmosferą išmetamų dujų emisijų kiekis yra mažesnis, negu vienos šeimos namo, kūrenamo akmens anglimis ar šiukšlėmis.
Šilumos kainos nepakito
Balstogės jėgainė gali pagaminti 8,6 megavatų elektros ir 17,5 megavatų šiluminės energijos įprastiniu režimu, o veikdama kogeneraciniu principu, tiekti 6,08 megavatų elektros energijos. Jėgainės katilą šiukšlėmis maitina be perstojo į gamyklos teritoriją atvykstantys sunkvežimiai su buitinėmis atliekomis.
Jėgainės katilą šiukšlėmis maitina be perstojo į gamyklos teritoriją atvykstantys sunkvežimiai su buitinėmis atliekomis.
Pravažiavę patikros punktą, sunkvežimiai, jei speciali įranga neaptinka jokių radioaktyvių medžiagų, keliauja į šiukšlių iškrovimo vietą. Pastarojoje įrengti keli atliekų susėmimo čiuptuvai, kuriais reikalingas atliekų kiekis įmetamas į šilumą bei elektrą Balstogei teikiantį katilą.
Ir nors miesto meras pripažįsta, kad šilumos kainoms naujoji jėgainė įtakos neturėjo, nes pastarąsias nustato speciali komisija, tačiau šiukšlių išvežimo įkainiai mieste smarkiai atpigo.
„Sprendimas dėl elektrinės buvo geras ir pasiteisino, tačiau reikėjo labai sunkiai dirbti. Tai miesto dešimtmečio sėkmės istorija“, – tikino nuo 2006 m. Balstogės prezidento pareigas užimantis T.Truskolaskis.
