Seimas skubos tvarka priėmė atitinkamas Energetikos įstatymo 29 straipsnio pataisas. Jos turėtų sudaryti prielaidas, kad kai kuriuose Lietuvos didmiesčiuose, taip pat ir sostinėje Vilniuje, šilumos kainos gyventojams būtų mažesnės dar šio šildymo sezono metu.
„Pirmiausia pigesnę šilumą turėtų laimėti didmiesčių gyventojai. Preliminariais Energetikos ministerijos skaičiavimais, dėl rezervinių energijos šaltinių atsargų saugojimo periodo sutrumpinimo vidutiniškai šilumos energijos savikaina turėtų kristi iki 0,7 centų už kW. Energetikos įmonės sutaupytų šimtus milijonų litų. Pvz., tokiame mieste kaip Tauragė ši suma galėtų siekti apie 0,6 mln. litų“, – įsitikinusi Seimo LSDP frakcijos narė, Energetikos komiteto narė Birutė Vėsaitė.
Pasak B.Vėsaitės, „paprastai rezervinėms energijos išteklių atsargoms naudojamas mazutas. Tačiau, laikui bėgant, jo kokybė, o kartu ir energinė vertė mažėja: mazutas susisluoksniuoja, sudėtinga tokio kuro priežiūra, be to, dažnai jis, neprireikus, taip yra laikomas metų metus, – didėja išlaikymo sąnaudos. Toks ilgas laikotarpis kaip mėnuo – tikrai perteklinis. Ir taip Lietuvos vartotojai praranda savo sunkiai uždirbtus pinigus. 10 dienų pakanka – iš „Mažeikių naftos“ mazuto galima atsivežti per 3 dienas, o per paskutinius trejus metus vidutiniškai buvo sudeginama 4,8-1,8 dienų atitinkančio rezervinio kuro kiekio“.