Birželį Estijoje pagaminta 60 proc. visos Baltijos šalyse sugeneruotos elektros energijos, Latvijoje – 27 proc., o Lietuvoje – 13 proc. Iš viso šalys sunaudojo 1799 GWh elektros energijos, iš kurios 75 proc. padengė Baltijos regione esančios elektrinės, o 25 proc. importuota iš Rusijos ir Skandinavijos.
„Gamybos apimčių mažėjimui daugiausiai įtakos turėjo Narvos elektrinės remonto darbai, dėl kurių Estijos elektrinių gamybos pajėgumai sumažėjo apie 30 proc. Tai lėmė ir visų Baltijos regione esančių elektrinių apkrovos pokytį. Dėl remonto darbų elektrinės dirbo žemiausiu visų metų pajėgumu – 20 proc. mažesniu nei žiemą. Gamyba taip pat krito dėl sumažėjusios šilumos apkrovos bei nukritusio vandens kiekio hidroelektrinėse. Tai lėmė išaugusias importo apimtis Lietuvoje“, – teigia Gatis Junghans, „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius.
Importas iš Rusijos ir Skandinavijos augo, nepaisant 30 proc. arba 600 MW nuo metų pradžios sumažėjusio importo pajėgumo – birželį importuota 19 proc. daugiau elektros energijos nei sausį, atitinkamai 449 GWh ir 365 GWh.
Pasak G. Junghans, dėl sumažėjusios gamybos ir išaugusio importuojamos elektros energijos poreikio kilo ir elektros kaina. Lietuvos prekybos zonoje ji, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 30 proc. ir siekė 54,8 EUR/MWh. Tuo tarpu Estijos prekybos zonoje kaina siekė 53,4 EUR/MWh, tačiau augimas, lyginant su praėjusių metų birželio mėn., sudarė 73 proc.
Kai kuriomis valandomis elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržoje praėjusį mėn. svyravo daugiau nei 90 proc. – nuo 25 EUR/MWh iki 200 EUR/MWh. Nepaisant drastiškų svyravimų, kainos Baltijos šalyse minėtą laikotarpį buvo panašios – Latvijoje ir Lietuvoje vienodos, o Estijoje beveik 3 proc. mažesnės nei kaimyninėse šalyse.
