Koronaviruso pandemija paspartino iškastinio kuro naudojimo mažinimo planų įgyvendinimą, tvirtina BP ekspertai.
Pirmadienį BP paskelbtose pasaulinės energetikos prognozėse laikotarpiui iki 2050-ųjų pateikti trys galimi perėjimo prie švaresnio kuro scenarijai. Visi jie numato naftos paklausos mažėjimą per artimiausius tris dešimtmečius, energijos vartojimo struktūros radikalius pokyčius – iškastinio kuro reikšmės mažėjimą ir atsinaujinančių energijos šaltinių dalies augimą, elektrifikacijos plėtrą.
Pagal „įprastą“ scenarijų, vyriausybių politika, technologijos ir visuomenės prioritetai keisis panašiai kaip pastaraisiais metais, naftos paklausa atsigaus po COVID-19 pandemijos sukelto nuosmukio, bet jos kitimo kreivė šio amžiaus trečiojo dešimtmečio pirmaisiais metais taps horizontali. „Juodojo aukso“ paklausa per ateinančius 30 metų sumažės 10 procentų.
Kiti du scenarijai – „greitas“ ir „švarus“, kuriuose numatytos aktyvesnės kovos su klimato kaita priemonės, skelbia, jog naftos paklausa po koronaviruso pandemijos nebeatsigaus.
Pagal „greitą“ scenarijų, naftos paklausa per ateinančius 30 metų sumažės 55 proc., o pagal „švarų“ – 80 procentų. Tai reiškia, jog naftos paklausa aukščiausią lygį pasiekė 2019 metais, pažymi BP.
Naftos paklausos mažėjimo prognozių prielaidos – pervežimo automobiliais efektyvumo augimas ir jų elektrifikavimas. Pagal visus tris scenarijus naftos naudojimas transporte aukščiausią lygį pasieks 2025-2030 metais. Ši dalis, 2018-aisiais viršijusi 90 proc., iki 2050-ųjų kris iki maždaug 80 proc. pagal „įprastą“, iki 40 proc. pagal „greitą“, iki 20 proc. pagal „švarų“ scenarijų, prognozuoja BP.
