Inžinerinės infrastruktūros statybos bendrovės „Rimgauda“ vadovo Andriaus Grekausko teigimu, vien Vilniuje gali būti 500–1000 objektų, kurių katilinėse dar iki 2000-ųjų buvo sumontuoti seno tipo nekondensaciniai dujiniai katilai, kurių galia didesnė nei 100 kW.
„Paprastai tokiose katilinėse įrengtų nekondensacinių dujinių katilų naudingumo koeficientas siekia tik 90–94 proc. Naujos kartos kondensaciniai katilai pasižymi net iki 109 proc. naudingumu. Todėl tinkamai parinkta, patyrusių specialistų sumontuota, suderinta ir prižiūrima šildymo įranga gali užtikrinti efektyvesnį šildymą ir žymiai mažesnes su šildymu susijusias išlaidas“, – teigia bendrovės „Rimgauda“ vadovas A.Grekauskas.
Tad kaip verslas gali pasitikrinti, ar jų šilumos mazgai veikia tinkamu našumu, ir įvertinti eksploatacijos kaštus? Inžinerinių sistemų ekspertas išskiria 4 patarimus.
1. Fiksuoti sunaudojamų dujų kiekį
Pirmiausia patariama kiekvieną mėnesį stebėti, kiek kubų dujų yra sunaudojama ir kokia yra vidutinė to mėnesio lauko temperatūra. Tuomet galima analizuoti, koks yra katilinės veikimo efektyvumas, lyginant su ankstesnių metų mėnesiais.
2. Atlikti katilinės profilaktinę priežiūrą
Kiekvienais metais prieš šildymo sezoną ar sezono metu reikėtų išsikviesti dujinių katilų ir šildymo sistemų specialistus – geriausiai oficialiai atstovaujančius gamintoją. Atvykę specialistai suderins dujų degiklius, išvalys šildymo sistemos filtrus, patikrins cirkuliacinių siurblių veikimą, šildymo sistemos reguliavimo mazgų, automatinio papildymo sistemos funkcionavimą, atliks automatikos suderinimą.
Profilaktinio patikrinimo metu rasti smulkūs gedimai bus pataisyti, prireikus atlikti katilinės remonto darbai.
3. Turėti partnerius, atestuotus dirbti su jūsų šildymo įranga
Taip pat sudarykite sutartį su įmone, kuri turi kvalifikuotus specialistus ir gali užtikrinti profesionalią jūsų objekte esamos šildymo įrangos ir šildymo sistemos priežiūrą.
„Aptarnaujančią įmonę reikėtų rinktis atsakingai: paprašyti įvardyti, kokius savo dydžiu, jose esančių katilinių tipu, galia panašius objektus prižiūri, susisiekti su tų objektų savininkais ir pasiteirauti apie įmonės teikiamų paslaugų kokybę. Taip pat turimos įrangos gamintojo oficialiame puslapyje galite patikrinti, ar bendrovė ir joje dirbantys šildymo priežiūros specialistai yra atestuoti dirbti su šio gamintojo įranga“, – sako A.Grekauskas.
4. Įvertinti katilinės atnaujinimo poreikį ir galimą naudą
Anot bendrovės „Rimgauda“ vadovo, kai kuriais atvejais įvertinus aplinkybes ir paskaičiavus katilinei reikalingo remonto kaštus, patariama geriau investuoti į naujo tipo kondensacines katilines.
Katilinės remonto kaštai gali siekti nuo 200 iki 6 000 eurų. Katilinės keitimas į naujesnę, priklausomai nuo katilinės galingumo ir darbų sudėtingumo, gali kainuoti nuo 5 000 iki 30 000 eurų.
„Pakeitus katilus į naujus kondensacinius ir sutvarkius reguliavimo mazgus, pakeitus senus valdymo prietaisus į naujus, turinčius funkciją automatiškai valdyti šildymo temperatūrą atsižvelgiant į lauke esančią temperatūrą, tikėtina, kad pavyks sunaudoti 25–30 proc. mažiau dujų. Investicijos į naują įrangą gali atsipirkti per šešerius metus“, – skaičiuoja A.Grekauskas.
Jis taip pat pastebi, kad pastatų savininkai šiandien vis atsakingiau žiūri į katilinių priežiūrą. Dažnu atveju jie jau yra susidūrę su tokiomis situacijomis, kai katilinės priežiūrai sutaupyti pinigai su kaupu išleidžiami jos remontui.
„Neseniai laisvalaikio paslaugas teikiančiame 3000 kv. m. objekte atlikome didelės apimties remontą – 2001 metais čia įrengta 800 kW galingumo dujinė katilinė, šildymo sistema keturių kontūrų: šildymas radiatoriais, grindinis šildymas, oro šildymas per kondicionavimo sistemas, baseino šildymas, taip pat karšto vandens ruošimas. Nuolatinė profilaktinė kvalifikuota katilinės priežiūra vykdoma nebuvo – taupymo sumetimais tai bandydavo atlikti čia dirbantis personalas“, – pasakoja A.Grekauskas.
Per laiką neprižiūrimoje katilinėje buvo susidurta su rimtais ir pavojingais gedimais. Vienas jų – trūkusi dujinio katilo galinė sekcija. Taip pat šioje katilinėje buvo sugedusi automatinio šildymo sistemos papildymo sistema, todėl sistema buvo nuolat pildoma, perteklinis šildymo sistemos vanduo bėgo per apsauginius vožtuvus. Atvykus „Rimgaudos“ darbuotojams buvo pakeistas automatinio šildymo sistemos papildymo įrenginys, apsauginis vožtuvas, suderinti automatikos nustatymo režimai. Laisvalaikio paslaugas teikiančiai įmonei tokios apimties remonto darbai atsiėjo 3000 eurų.
„Tokia katilinė ne tik kad buvo neefektyvi, bet ir neužtikrino saugaus ir sklandaus veikimo. Jei vienu metu būtų sugedę keli katilai, įmonės veikla būtų buvusi stipriai sutrikdyta, atnešusi ne tik neplanuotų finansinių išlaidų, bet ir, labai tikėtina, pakenkusi įmonės įvaizdžiui bei reputacijai. Tai yra blogosios praktikos pavyzdys, kas nutinka, kai pastatų savininkai kvalifikuotus meistrus kviečiasi tik jau įvykus rimtam gedimui“, – pažymi A.Grekauskas.
Inžinerinės infrastruktūros statybos bendrovės vadovas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors nuo 2022 m. sausio 1 d. gamtinių dujų kainos brangsta, perpus mažėja dujų įvedimo paslaugos įkainiai naujiems vartotojams, ketinantiems suvartoti daugiau nei 300 kubų dujų per metus.
Fiksuota prijungimo įkainio dalis mažėja nuo 599,34 iki 250,74 eurų (58 proc. mažesnė). Kintamoji dalis, priklausanti nuo prijungimo prie dujų skirstymo sistemos atstumo, mažėja nuo 28,69 iki 16,30 eurų (43 proc. mažesnė). Preliminarią įmoką galima pasiskaičiuoti ESO skaičiuoklėse adresu www.eso.lt.
