2023 metų balandžio 22 dieną izoliuoto darbo bandymo metu Lietuvos elektros sistema buvo pilnai atjungta nuo Rusijos energetinės sistemos ir veikė savarankiškai, turėdama jungtis tik su Europos tinklais. Abu bandymai parodė, kad Lietuvos elektros sistema gali veikti savarankiškai turėdama jungtis tik su Europa.
Bandymai vyko laikantis BRELL sutarties, kuri įteisina Lietuvos elektros sistemos pavaldumą dispečerinei Maskvoje. Lietuvos izoliuoto darbo bandymui nepritarė JAV administracija dėl galimos Rusijos reakcijos.
Matyt, JAV administracija baiminosi ne pačio bandymo, bet galimo Lietuvos pasitraukimo iš BRELL ir linijų su Baltarusija ir Karaliaučiumi išjungimo. Toks veiksmas Vašingtono akimis keistų geopolitinį žemėlapį – bent jau energetikoje ir galėtų išprovokuoti Rusijos reakciją. Akivaizdu, kad Lietuva yra pasirengusi pereiti iš Rusijos į Europos energetinę sistemą, todėl yra du pasirinkimai.
Pirmas pasirinkimas – nuosekliai judėti link sinchronizacijos su Europa. Tam Lietuva dar 2023 metų vasarą turi oficialiai pranešti, kad BRELL sutartis nuo 2024 metų pavasario nustoja galioti. Tai būtų tik pranešimas apie teisinį pasitraukimą ir jokių techninių ar energetinių pokyčių nesukeltų. Politiškai tai būtų svarbi žinia apie Lietuvos suvereniteto energetikoje atstatymą.
Tai taip pat būtų tinkama reakciją į planuojamą atominės elektrinės Astrave antro bloko, didinančio grėsmę Lietuvai, paleidimą. BRELL sutartis numato šešių mėnesių laiką iki sutarties pabaigos, per kurį reikėtų išspręsti techninius klausimus. Tai yra klausimai, kada ir kaip būtų nuolatinai išjungiamos elektros linijos su Baltarusija ir Karaliaučiumi. Atsakymai į tokius klausimus vienodai svarbūs tiek Lietuvai, tiek ir Rusijai – Baltarusijai. Toks yra teisinis kelias pasitraukti iš Rusijos energetinės sistemos.
Antras pasirinkimas – laukti Latvijos ir Estijos apsisprendimo, daryti bendrą Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymą ir visoms trims šalims kartu pranešti apie pasitraukimą iš BRELL sutarties.
Toks pasirinkimas būtų panašus į tai, jog Lietuva 1990 metais būtų laukusi Latvijos ir Estijos apsisprendimo kada paskelbti apie nepriklausomybės atstatymą. Akivaizdu, kad Latvija ir Estija norėtų skelbti pasitraukimą iš BRELL sutaries ne anksčiau, o greičiausiai žymiai vėliau nei 2025 metais. Tiek politinė, tiek energetinė nepriklausomybė yra skelbiama, kai tik tam yra pasiruošta. Atidėjimas tik didina pasipriešinimą, kelia abejones ir silpnina politinę valią.
Delsimas būtų pavojingas. Po Ukrainos kontrpuolimo bus siekiama sunkių derybų su Rusija dėl paliaubų ar taikos. Dar vieno energetinio – geopolitinio klausimo su Rusija kėlimas dėl BRELL išardymo būtų nepageidaujamas. Jau dabar, vykstant karui, Vašingtonas tam nepritaria. Pagaliau ir Lietuvoje kita vyriausybė turėtų mažiau politinės valios išsivaduoti iš BRELL pavaldumo Maskvai nei dabartinė.
Lietuva pasirinko narystę Europos Sąjungoje ir NATO, tuo užsitikrindama valstybės saugumą ir suverenitetą. Didžiųjų sostinių nuotaikos šios narystės ir jos teikiamų garantijų negali panaikinti. Tačiau geopolitinius žingsnius Lietuva privalo derinti ES ir NATO kontekste. Tam reikės visų valdžios šakų vieningos pozicijos, stiprios politinės valios ir neeilinių diplomatinių gebėjimų.
Priklausomybė nuo dispečerinės Maskvoje sukuria Lietuvos orientacijos dviprasmybę. Būti geopolitinio balanso svareliu tarp Maskvos ir Vašingtono yra rizikingas kelias. Taip elgiantis būtų sunku paneigti Kinijos ambasadoriaus žodžius apie Baltijos ir kitų buvusių sovietų sąjungos šalių faktinį statusą.
