Naftos brangimą daugiausia skatina geopolitinė rizika. JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo naujuoju nacionalinio saugumo patarėju paskyrė itin griežtos linijos besilaikantį televizijos „Fox News“ apžvalgininką ir buvusį šalies ambasadorių prie Jungtinių Tautų Johną Boltoną, kuris pakeis generolą Herbertą R.McMasterį.
Nors, priešingai negu H.R.McMasteris, J.Boltonas yra civilis ir daug laiko skyrė diplomatiniam darbui, jo pozicija dėl Šiaurės Korėjos ir Artimųjų Rytų šalių, įskaitant Iraną, yra kur kas griežtesnė, rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“.
Gegužės mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios išaugo 1,22 JAV dolerio, arba 1,77 proc., iki 70,13 JAV dolerio už barelį.
O gegužės mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) pakilo 1,07 JAV dolerio, arba 1,66 proc., iki 65,37 JAV dolerių už barelį.
Nuo savaitės pradžios „Brent“ pabrango 5,9 proc. – daugiausia nuo liepos. O WTO kaina padidėjo 4,9 proc.
Analitikai neatmeta galimybės, jog Vašingtonas galėtų atsisakyti Irano branduolinio susitarimo. Tokiu atveju Iranui būtų paskelbtos naujos sankcijos ir sumažėtų jo naftos tiekimas pasaulio rinkai.
„D.Trumpas išvijo visus, kurie norėjo apginti Irano branduolinį susitarimą, ir pakeitė juos žmonėmis, kurie nusiteikę prieš Iraną“, – agentūrai „Bloomberg“ pareiškė „Japan Oil, Gas & Metals National“ vyriausiasis ekonomistas Takayuki Nogami.
Konsultacijų įmonės FGE vertinimais, JAV vėl įvedus vienašališkas sankcijas Iranui, šios islamo respublikos naftos eksportas iki 2018 metų pabaigos galėtų sumažėti 250–500 tūkst. barelių per dieną.
