Rusijos vyriausybė demonstratyviai pareiškė, kad gavusi paskolų iš Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos Ukrainos valdžia, kurios teisėtumu Kremlius abejoja, privalo susimokėti už dujas.
Premjeras Dmitrijus Medvedevas ir „Gazprom“ vadovai taip pat demonstratyviai reikalauja mokėti už dujas rusų vienašališkai nustatytą beveik 500 dolerių už 1000 kubinių metrą kainą – panašiai kaip iki šiol moka Lietuva, nors valdant prezidentui Viktorui Janukovyčiui kaina Ukrainai buvo beveik perpus mažesnė.
Gaila, bet iki šiol negavome iš ukrainiečių pusės mokėjimų ir net kokių nors užuominų, kada gali būti atnaujinti mokėjimai, ir kada bus padengti įsiskolinimai, – sako „Gazpromo“ atstovas S.Kuprijanovas.
„Gaila, bet iki šiol negavome iš ukrainiečių pusės mokėjimų ir net kokių nors užuominų, kada gali būti atnaujinti mokėjimai, ir kada bus padengti įsiskolinimai. O skola jau pasiekė 3,5 milijardo dolerių“, – sako „Gazpromo“ atstovas Sergejus Kuprijanovas.
Kijevas savo ruožtu tvirtina, kad sumokės skolas, bet tik pagal ankstesnę 300 dolerių nesiekiančią kainą.
Kol kas „Gazprom“ ir Ukrainos „Naftogaz“ derybos, kurioms bando tarpininkauti Europos Komisija, rezultatų nedavė.
Maskva pareikalavo, kad Ukraina nuo birželio mokėtų už dujas iš anksto. Taigi jau birželį gali pasikartoti 2006-ųjų ir 2009-ųjų metų įvykiai, kai „Gazprom“ nutraukė dujų tiekimą Ukrainai ir dėl to problemų patyrė per šią šalį tranzitu dujas gaunančios pietryčių Europos valstybės.
Ekspertų nuomone, Ukrainai dujų užteks iki rugsėjo ar net spalio, jei bus pradėtas alternatyvus teikimas iš Slovakijos. Tikėtina, kad per tuos kelis mėnesius Kremlius pagaliau apsispręs, ar nori pradėti derybas su naująja Kijevo vadovybe, nes bus jau išrinktas kitas prezidentas. Be to rusai puikiai supranta, kad dujų tiekimo sutrikimai pirmiausia pakenks pramoniniams Donecko ir Luhansko regionams pietryčiuose, kur prorusiški separatistai veikia aktyviausiai.
