Komisijos trečiadienį patvirtintame reglamento projekte rašoma, kad Europos Sąjunga (ES) 2021-2027 metų biudžete finansuos ne daugiau kaip 80 proc. išlaidų, o Lietuva ir kiti tarptautiniai donorai – 20 proc.
Dabartiniame biudžete Lietuvos finansavimo dalis siekė 14 proc.
Briuselio pareigūnai teigia, kad Lietuvos įnašas didinamas, atsižvelgiant į pagerėjusią Lietuvos ekonominę situaciją, siekiant didesnio atskaitingumo ir įvertinus Europos Audito Rūmų rekomendaciją.
„Nacionalinės finansavimo dalies lygio didėjimas skatina didesnę bendro finansavimo gavėjo atskaitomybę ir polinkį taupyti“, – rašoma reglamento projekte.
„Bendra didžiausia bendro Sąjungos finansavimo dalis, taikoma pagal šią programą, neturi viršyti 80 proc. Likęs finansavimas turi būti skirtas iš Lietuvos išteklių ir papildomų šaltinių, išskyrus Sąjungos biudžetą“, – teigiama dokumente.
Papildomi šaltiniai dokumente neįvardijami, bet, anot diplomatų, Lietuva gali siekti ne ES šalių, pavyzdžiui, Norvegijos ar Šveicarijos paramos, taip pat lėšų iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Europos investicijų banko.
Lietuvos vyriausybė derybose su valstybėmis narėmis ir Europos Parlamentu žada siekti palankesnių sąlygų dėl finansavimo dalies.
„Laukia ilgos ir intensyvios derybos ir turime pakankamai daug argumentų, kad tas procentas būtų koreguojamas“, – BNS sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Lietuva uždaryti Ignalinos AE įsipareigojo stodama į ES. Jėgainė elektros energijos gamybą visiškai nutraukė 2009-ųjų pabaigoje. Eksploatavimo nutraukimo darbai gali trukti iki 2038 metų.
Europos Komisija 2021–2027 metų ES biudžete Ignalinos AE uždarymui siūlo skirti 552 mln. eurų. Lietuvos vyriausybė prašė 780 mln. eurų.
Šiuo metu Lietuvoje aktyviai svarstoma galimybė iš jėgainės uždarymo projektų pašalinti Rusijos atominės energetikos milžinės „Rosatom“ valdomą bendrovę „Nukem“ ir vietoje jos pritraukti Vakarų įmones.
