Vakarų demokratijoms dėl karo Ukrainoje plečiant Rusijai įvestas sankcijas, Kremlius kovo pabaigoje įspėjo Europos Sąjungos valstybes nares, kad joms bus nutrauktas dujų tiekimas, jei jos nemokės už jas rubliais.
Vakarų šalys atsisakė tai daryti, sakydamos, kad jos ir toliau gali mokėti eurais arba JAV doleriais – valiutomis, kuriomis atsiskaitymas numatytas pagal galiojančias sutartis su „Gazprom“.
Pernai ES importu iš Rusijos patenkino apie 40 proc. gamtinių dujų poreikio.
Lenkija ir Bulgarija tapo pirmomis šalimis, kurioms Rusija paskelbė nutraukianti dujų tiekimą. Kaip šios šalys šiuo metu tvarkosi su energetiniais iššūkiais?
Lenkijos situacija
- Energetinis poreikis
Kaip rašo „Reuters“, Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ Lenkijai tiekia beveik pusę metinių dujų poreikio – 10 mlrd. kubinių metrų. Iš viso Lenkija per metus sunaudoja per 20 mlrd. kubinių metrų dujų.
Lenkijoje veikia vienintelis Svinouiscės suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas, kurio maksimalus metinis pajėgumas – 5 mlrd. kubinių metrų.
Taip pat Lenkija pati išgauna apie 4 mlrd. kubinių metrų dujų, o dar apie 4 mlrd. importuoja vamzdynais iš Čekijos ir Vokietijos.
- Turimos atsargos
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis anksčiau sakė, kad šalies dujų saugyklos yra užpildytos 76 proc., ir Lenkija yra pasirengusi „gauti dujų iš visų įmanomų kitų krypčių“.
„Reuters“ rašo, kad Lenkijos dujų saugyklose sukaupta per 3,5 mlrd. kubinių metrų dujų – ir tai yra dvigubai daugiau nei prieš metus.
- Kas laukia ateityje
Skaičiuojama, kad pasibaigus šildymo sezonui ir šiltuoju metų laikotarpiu dujų sunaudojimui sumažėjus iki 1 mlrd. kubinių metrų dujų per mėnesį, Lenkija turi pakankamą dujų rezervą šalies energetiniams poreikiams patenkinti.
Lenkija gali apsirūpinti dujomis dviem jungtimis su Vokietija, o jungtimi su Čekija galima tiekti iki 1,5 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.
Šiemet kaimyninė šalis planuoja atidaryti dar tris dujų jungtis. Viena iš jų bus su Lietuva – jos pajėgumas sieks 2,5 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Antra jungtis – su Slovakija – jos pajėgumai sieks 5-6 mlrd. kubinių metrų dujų. Rudenį turėtų pradėti veikti jungtis su Norvegija, o šios jungties pajėgumai sieks 10 mlrd. kubinių metrų dujų.
Už energetinį saugumą atsakingas ministras Piotras Naimskis sako, kad dabartiniai ir būsimi alternatyvūs Lenkijos tiekimo maršrutai leidžia manyti, kad Varšuva kelis mėnesius gali būti saugi be „Gazprom“ dujų.
Bulgarijos situacija
- Energetinis poreikis
Tuo metu Bulgarija, tapusi dar viena šalimi, sulaukusia kirčio iš „Gazprom“, per metus suvartoja apie 3 mlrd. kubinių metrų dujų. Apie 90 proc. šio kiekio šalis importuoja per Turkijos vamzdynus – perka iš „Gazprom“.
Bulgarija taip pat nedidelį dujų kiekį perka iš Azerbaidžano.
- Turimos atsargos
Jei Lenkijos dujų saugyklose sukaupta pakankamai dujų, Bulgarija tuo negali pasigirti.
Skaičiuojama kad Bulgarijos saugyklose yra sukaupta 550 mln. kubinių metrų dujų, o saugyklos užpildytos 17,6 proc. turimų galimybių.
- Kas laukia ateityje
Bulgarijai teks pasirinkti, iš kur importuoti dujas – Graikijos arba Turkijos. Šiose šalyse veikia SGD terminalai.
Birželio mėnesį taip pat turėtų būti užbaigti jungties su Graikija statybos darbai. Ši jungtis leis Bulgarijai per metus importuoti 1 mlrd. kubinių metrų dujų iš Azerbaidžano – dabar šalis iš azerbaidžaniečių importuoja apie trečdalį numatyto kiekio.
Pasak „Reuters“, Bulgarijos vyriausybė tikina, kad dujų tiekimas vartotojams užtikrintas mažiausiai mėnesiui į priekį ir kol kas neplanuojama įvesti kokių nors vartojimo ribojimų.
Analitikų teigimu, Bulgarija turėtų kuo skubiai pasirašyti susitarimus su SGD tiekėjais – Kataru, Alžyru ir JAV, taip pat siekti padidinti dujų tiekimą iš Azerbaidžano.
Bulgarija taip pat turėtų siekti pasirašyti solidarumo susitarimus su Rumunija ir Graikija, kad užtikrintų, kad galėtų naudotis jų turimomis laisvomis dujomis.