Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Bundestago socialdemokratai nemano, kad „Nord Stream 2“ reikėtų įšaldyti

Vokietijos parlamento Socialdemokratų frakcijos vadovas Rolfas Mutzenichas pareiškė manantis, jog Rusijos eksporto dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ ateitis neturėtų būti siejama su tai, kas nutiko Rusijos opozicionieriui Aleksejui Navalnui.
„Nord Stream 2“
„Nord Stream 2“ / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

R.Mutzenicho manymu, galimos ir kitokios priemonės „Nord Stream 2“ projekto dalyviams.

„Yra ir kitų priemonių, dėl kurių galima būtų susitarti Europos erdvėje“, – sakė jis žurnalistams Berlyne.

R.Mutzenicho žodžiais, tai galėtų būti priemonės, „nesietinos tik su konkrečiu projektu“. Kaip galimų priemonių pavyzdį jis įvardijo „asmenines sankcijas, sąskaitų įšaldymą“.

Jis pabrėžė, kad sprendimą turėtų priimti visos ES narės kartu.

„Mes turime priimti sprendimą kartu su savo Europos partnerėmis. Kaip ir aš jūs žinote, kad tai nėra vien tik Vokietijos, o Europos projektas, kuriame dalyvauja daugybė kompanijų“, – kalbėjo R.Mutzenichas.

Agentūra „Bloomberg“, remdamasi vienos iš dviejų Vokietijos valdančiosios koalicijos, kurios sudėtyje nėra socialdemokratų, partijų – Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos – atstovu, praėjusią savaitę skelbė, jog Vokietijos kanclerė Angela Merkel laikosi nuomonės, kad bet koks atsakas Maskvai dėl A.Navalno apnuodijimu Rusijoje, turi būti suderintas su partneriais Europoje – jis negali būti vien tik Vokietijos. „Bloomberg“ tvirtino, kad A.Merkel kol kas nepriėmė sprendimo, ar veiksmai, kurių bus imtasi dėl šio incidento, turės įtakos ir projekto „Nord Stream 2“ užbaigimui.

Baltijos jūros dugnu tiesiamas „Nord Stream 2“, ties 94 proc. jo įgyvendinimo įstrigęs 10 mlrd. eurų vertės projektas, turėtų padvigubinti Vokietijai, Europos didžiausiai ekonomikai, pristatomų rusiškų dujų apimtį.

Šis projektas jau seniai atsidūrė Jungtinių Valstijų, kritikuojančių Europos šalis dėl jų priklausomybės nuo Rusijos tiekiamos energijos, taikiklyje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pasirašęs teisės aktų, numatančių bausmes prie projekto dirbantiems rangovams, o tai reiškia, kad Vokietijos kompanijoms gresia sankcijos net už nedideles investicijas.

Kritikos dujotiekiui skamba ir pačioje Europos Sąjungoje.

Lenkija ir kitos buvusios Rytų bloko valstybės nerimauja, kad ES gali tapti pernelyg priklausoma nuo Maskvos. Tuo metu Bendrijai nepriklausanti Ukraina baiminasi, jog naujasis dujotiekis išstums ją iš dujų tiekimo verslo ir leis Rusijai didinti spaudimą savo kaimynei.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos