Atvykusio dirbti į Lietuvą ir 2004 m. gegužės mėnesį „Nordea bank Lietuva“ generalinio direktoriaus pareigas pradėjusio eiti Danijos piliečio mūsų šalyje laukė staigmena po staigmenos.
Bankininkystės reikalų žinovas Steenas Trondhjemas Nielsenas (gim. 1954 m.), turintis didžiulę tarptautinę patirtį finansų srityje, mūsų šalyje gavo jį sugluminusią pamoką: čia reikia mokėti net už tas paslaugas, kurių tau nereikia ir kurių tu fiziškai net negali gauti.
2005 m. įsigijęs du avarinės būklės butus Vilniaus senamiesčio širdyje, Etmonų gatvėje, Danijos pilietis kiekvieną mėnesį sąžiningai apmokėdavo už šildymą jam siunčiamas sąskaitas, kol vieną dieną sužinojo, kad visi patalpose buvę radiatoriai yra nupjauti, o šilumos vamzdžiai – užvirinti.
Danas mėgino susigrąžinti 4 291 litą
Manydamas, kad mokėjo už paslaugą, kurios iš tiesų negavo, S.T.Nielsenas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti „Vilniaus energiją“ grąžinti 2006-2010 m. laikotarpiu jo sumokėtus pinigus (ieškinio suma buvo 4 291,2 lito).
Kol laukė teismo verdikto, bankininkas naujas šilumininkų sąskaitas – logiška – ignoravo.
Įsiteisėjusiu teismo verdiktu S.T.Nielseno ieškinys buvo patenkintas iš dalies, tačiau faktiškai skandinavas nieko nelaimėjo. Teismas tik pripažino, kad šilumos tiekėjai buvo nepagrįstai priskaičiavę jam 184,12 lito delspinigių. Tuo pačiu sprendimu byloje dalyvavusio trečiojo asmens naudai iš ieškovo buvo priteisti 574 litai bylinėjimosi išlaidų, danas taip pat įpareigotas sumokėti apie 177 litus už teisminių dokumentų įteikimą. Žodžiu, vieni nuostoliai.
Maža to, pats S.T.Nielsenas sulaukė naujo „Vilniaus energijos“ ieškinio – už velesnį paslaugų teikimo laikotarpį (nuo 2009 m. kovo iki 2010 m. balandžio) energetikai pareikalavo sumokėti iš viso 2 573, 63 lito.
Iš pradžių Danijos pilietis kategoriškai nesutiko mokėti šios sumos, tačiau netrukus pasidavė – įsipareigojo grąžinti „Vilniaus energijai“ viską iki paskutinio cento.
 |
| Steenas Trondhjemas Nielsenas |
Gyventojo ir šilumos tiekėjų ginčą nagrinėjusi teisėja Rima Krušnienė tenkino abipusį prašymą užbaigti šią bylą taikos sutartimi.
Tiesa, ši Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dar neįsiteisėjo – šalys formaliai turi teisę persigalvoti ir per mėnesį pateikti dėl taikos sutarties sąlygų apeliacinį skundą.
Pasaulinio lygio specialistas
Kaip prieš beveik dešimtmetį rašyta pranešime spaudai, Steenas Trondhjemas Nielsenas buvo paskirtas švediško „Nordea bank Lietuva“ generaliniu direktoriumi, pareigas Vilniuje jis pradėjo eiti 2004 m. gegužės mėn. 10 d.
Iki atvykimo į Lietuvą S.T.Nielsenas buvo korporatyvinės bankininkystės departamento direktoriumi „Nordea“ banke Esbjerge, Danijoje.
Naujasis Lietuvos skyriaus vadovas buvo 49 metų amžiaus ir jau tuomet turėjo daugiau nei 20 metų praktiką finansų ir bankininkystės srityje. Šešerius metus jis buvo dirbęs Danijos užsienio reikalų ministerijos patarėju komercijos klausimais Londone, Honkonge ir Mančesteryje, ilgą laiką „Nordea Bank“ padalinyje Londone buvo atsakingas už paskolų portfelio valdymą, dirbo stambių privačių įmonių ir bankų konsultantu Latvijoje ir Estijoje, kur konsultavo valstybinių įmonių privatizavimo, kapitalo pritraukimo ir korporatyvinės plėtros klausimais.
„Aš neprivalau mokėti už centrinį šildymą ir bendrojo naudojimo patalpose, nes nei vieno centrinio šildymo radiatoriaus ten nėra“, – visuose teismuose akcentavo danas, tačiau ginčų su Vilniaus šilumininkais nelaimėjo.
Buvęs „Nordea Bank Lietuva” generalinis direktorius šiuo metu pristatomas kaip nepriklausomas finansų valdymo konsultantas, be kita ko, jam yra tekę aiškinti ir „Snoro” bankroto peripetijas.
Pasirašė sutartį per įgaliotą asmenį
Patalpų savininku sostinės senamiesčio Etmonų gatvėje formaliai S.T.Nielsenas tapo 2005 m. gruodį.
Vienas butų yra 60, kitas – 62 kvadratinių metrų ploto.
Dabar teismų turimoje techninėje medžiagoje nurodoma, kad pirmajame bute šildomas plotas yra 20 kvadratinių metrų, antrajame – 10.
Esminis momentas: 2006 metų kovą naujasis patalpų savininkas S.T.Nielsenas per įgaliotą atstovą sudarė šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo pirkti ir mokėti už tiekiamą šilumos energiją.
Tuo metu bute centrinio šildymo jau nebuvo – radiatoriai buvo nupjauti ir užvirinti ankstesnio šeimininko dar 2003 metais.
Tačiau šis kadastrinių dokumentų neatitikimas buvo nustatytas tik vėliau 2006 m., bute pradėjus rimtus rekonstrukcijos darbus (keičiant perdangas).
Šilumos ūkio naujoves fiksavo antstolis, jo iš parengtų dokumentų ir nuotraukų matyti, kad jaukiais S.T.Nielseno namais po remontų tapusiose patalpose centriniu šildymu net nekvepia.
Kaltino tiekėjus piktnaudžiavimu
„Aš neprivalau mokėti už centrinį šildymą ir bendrojo naudojimo patalpose, nes nei vieno centrinio šildymo radiatoriaus ten nėra“, – visuose teismuose akcentavo danas, ginčuose su šilumininkais išbandęs ir ieškovo, ir atsakovo poziciją.
Užsieniečio vertinimu, Vilniaus šilumos tinklų atstovai prašydami pinigų paprasčiausiai piktnaudžiauja, nes „jokių šildymo paslaugų man fiziškai negali ir nėra suteikę.“
Rekonstrukcijos metu visuose S.T.Nielseno apartamentuose buvo įrengtas elektrinis patalpų šildymas (per radiatorius ir vonios grindis).
Tačiau sostinės šilumos tiekėjai abiejose bylose sėkmingai įrodė savąją tiesą.
Pastatas Etmonų gatvėje turi vieną bendrą šilumos įvadą, visa suvartota šilumos energija apskaitoma pagal įvadinį šilumos skaitiklį.
Suvartotos šilumos kiekis savininkams skirstomas pagal specialią Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą metodiką.
Pagal šią metodiką, namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti suvartojamos šilumos kiekis paskirtomas proporcingai patalpų plotui.
