„Sprendžiant pagal kitose Europos šalyse buvusią praktiką, kai mokestis už teisę žvalgyti gali siekti kelis šimtus milijonų litų ir kurį reikia sumokėti dabar („Verslo žinių“ duomenimis, daugiau nei 150 mln. Lt), – kompanija tiesiog negali rizikuoti prarasti tokios sumos, nežinodama būsimos sutarties sąlygų. Kai visiškai neaiškūs Vyriausybės tikslai, veiksmai ir verslo taisyklės, tokiomis sumomis nesimėtoma“, – „Verslo žinioms“ teigė su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis.
JAV energetikos kompanijos „Chevron“ pasitraukimas iš skalūnų dujų žvalgybos konkurso Lietuvoje – didelis praradimas Lietuvai ir kartu rimtas signalas kitiems potencialiems užsienio investuotojams, teigia banko „Swedbank“ analitikas. Nerijaus Mačiulio teigimu, tai gali apsunkinti Vyriausybės pastangas pritraukti į Lietuvą užsienio investicijų.
Jam pritaria ir Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
„Tai yra žinoma, didelė kompanija. Gaila, bet negatyvus šleifas apie šalies investicinę aplinką nusitęs. Kita vertus, bendrovė traukiasi tik iš skalūnų dujų žvalgybos projekto, bet pasilieka Lietuvoje, tai gal nėra taip jau blogai“, – „Verslo žinioms“ teigė R.Skyrienė.
Anot finansų analitiko Valdemaro Katkaus „Chevron“ pasitraukė iš skalūnų dujų žvalgybos projekto todėl, kad dėl neapibrėžtų investicinių sąlygų negali atlikti elementarios išlaidų ir naudos analizės. Jo teigimu, teisinė aplinka, nepriėmus reikalingų teisės aktų, išlieka neaiški, o tai byloja apie nestabilią investicinę aplinką Lietuvoje.
