„Yra Lietuvos ir dar šešių valstybių kreipimasis į Europos Komisiją su prašymu įvertinti, ar šis dujotiekis neprieštarauja Energetikos sąjungai, nes esame priėmę tokį sprendimą, kad tokia sąjunga kuriama, – ar nepažeidžia Europos Sąjungos interesų – tiek sąžiningos konkurencijos, tiek skaidrumo, solidarumo srityse, dėl atitikimo trečiajam Energetikos paketui, reformoms.
Taigi, manau, kad klausimų yra labai daug ir kol nebus atsakymų į juos, matomai, šis projektas neturėtų judėti į priekį“, – interviu LRT radijui sakė ketvirtadienį Europos Vadovų Taryboje Briuselyje dalyvaujanti Dalia Grybauskaitė.
„Gazprom“ su penkiomis Europos bendrovėmis rugsėjį pasirašė susitarimą dėl bendros įmonės „New European Pipeline“, kuri įgyvendintų 10 mlrd. eurų vertės „Nord Stream“ plėtros projektą.
Iki 2019 metų pabaigos per Baltijos jūrą numatoma nutiesti dvi papildomas gijas, kurios vamzdyno metinį pralaidumą padidintų dukart iki 110 mlrd. kubų.
„Klaipėdos naftos“ vadovas Mantas Bartuška anksčiau sakė, kad „Nord Stream 2“ tiesioginės įtakos Lietuvai neturės, tačiau jis kelia nerimą Lenkijai, kuriai gali tekti už dujas mokėti brangiau.