„Šis bandymas yra mums labai didelis argumentas kalbantis su latviais ir estais dėl tolesnės pagreitintos sinchronizacijos“, – žurnalistams pirmadienį sakė D.Kreivys.
„Nėra taip, kad politiškai Latvija ir Estija nenori greičiau sinchronizuotis. Jie nori, jiems reikia papildomų techninių argumentų, ir šis bandymas, mano manymu, yra vienas iš tų didelių papildomų argumentų, kodėl mes galime drąsiai ir saugiai sinchronizuotis“, – pridūrė ministras.
10 valandų bandymo šeštadienį metu Lietuvos elektros tinklas buvo atjungtas nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos – Latvijos, Baltarusijos ir Kaliningrado srities – ir pirmą kartą istorijoje veikė savarankiškai. Elektra vartotojams buvo tiekiama iš šalies elektrinių bei jungtimis su Lenkija ir Švedija, tačiau sistemos balansą ir dažnį valdė tik „Litgrid“ dispečeriai.
„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis teigė, kad šeštadienį atliktas bandymas buvo didžiausias ir sudėtingiausias šalies energetikos istorijoje.
„Lietuva per vieną izoliuoto darbo bandymą padarė daugiau trikdžių (dirbtiniai trikdžiai – BNS) nei Kaliningradas per visus iki šiol buvusius izoliuoto darbo bandymus. Tai nereiškia, kad mes rizikavome – mes pakankamai tvirtai jautėme sistemą, matėme, kad sugebame išlaikyti dažnį, jis buvo išlaikytas parametrų ribose, nebuvo nė vieno reikšmingo nuokrypio“, – teigė D.Masiulis.
„Manau, kad kolegoms iš Latvijos ir Estijos padarys įspūdį šitas bandymas, jų pasitikėjimas padidės ir, manau, mes tą kalbą dėl pagreitintos sinchronizacijos sėkmingai užbaigsime“, – kalbėjo „Litgrid“ vadovas.
Pasak „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovo Donato Matelionio, bandymo metu naujų spręstinų trikdžių ar nuokrypių nuo sistemos nebuvo nustatyta.
„Atlikti trikdžiai atitiko mūsų skaičiavimus, nebuvo nustatyta jokių nuokrypių nuo mūsų skaičiavimo modelių (...) Naujų iššūkių ir naujų trikdžių, kuriuos reikėtų naujai spręsti ir ieškoti sprendimo, neidentifikuota“, – teigė bendrovės atstovas.
Vis dėlto, pasak R.Masiulio, bandymas parodė, kad Lietuvai reikia instaliuoti daugiau energijos kaupimo įrenginių – baterijų.
„Įvedus į gamybą daugiau atsinaujinančių išteklių bus didesni kainų svyravimai ir baterijos taip pat Lietuvai turės komercinį stimulą“, – teigė R.Masiulis.
„Litgrid“ vadovas tikino, kad šeštadienį vykusio bandymo sąlygomis Lietuva galėtų dirbti neribotą laiką.
Lietuva veikė „salos“ režimu
„Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis teigė, kad šeštadienį atsijungdama nuo IPS/UPS sistemos, kurioje yra vienas dažnis, Lietuva veikė „salos“ režimu – sudarė atskirą sinchroninę zoną su savo dažniu.
Pasak D.Kreivio, papildomos nuolatinės srovės jungtys su Lenkija ir Švedija nėra kriterijus apibrėžiant „salos“ režimą.
„Sala yra apibūdinama tuomet, kuomet šalis pati valdo dažnį ir pati sudaro atskirą sinchroninę zoną. Papildomų jungčių buvimas ar nebuvimas nėra kriterijus, kuris įvertina, ar tai buvo sala ar ne sala“, – tvirtino D.Kreivys.
Jo teigimu, daugiau vien Lietuvos bandymų nebeplanuojama atlikti: „Lietuva savo bandymus padarė, yra likęs bendras trijų Baltijos šalių bandymas“.
Pasak D.Mateliono, atliekant bendrą bandymą būtų naudojamos jungtys su Švedija ir Suomija.
„Baltijos šalių izoliuotas darbo bandymas bus planuojamas tokia apimtimi, kad būtų veikiama atskiroje sinchroninės zonos „saloje“, taip pat panaudojant nuolatinės srovės jungtis su Skandinavijos sistema“, – teigė D.Matelionis.
„Baltijos šalių sinchronizacijos metu su kontinentinės Europos tinklais išliks nuolatinės srovės jungtys su Švedija ir Suomija. Būtent toks izoliuoto darbo režimas ir bus bandomas prieš prisijungiant Baltijos šalims prie kontinentinės Europos“, – kalbėjo „Litgrid“ atstovas.
Lietuvai, Latvijai ir Estijai norint sinchronizuotis su Vakarų Europa taip pat reikės atlikti bendrą visų trijų šalių izoliuoto darbo bandymą. Lietuvos pareigūnai teigė siekę, kad prie šeštadienį vykusio bandymo prisijungtų ir latviai bei estai, tačiau pastarųjų perdavimo sistemų operatorės motyvuodamos techniniu nepasirengimu nusprendė jame nedalyvauti.
Vasara bus intensyvių diskusijų metas
Pasak R.Masiulio, Lietuva šiuo metu yra įgyvendinusi 60 proc. sinchronizacijai reikalingų darbų.
D.Kreivys teigė, kad iki metų pabaigos ši dalis gali padidėti iki 70–80 proc. Jo teigimu, Baltijos šalys ir Europos Komisija yra suderinusios paankstinto sinchronizavimo planą bei avarines procedūras.
„Yra susitarimas tarp Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Sąjungos, kad judame link pagreitintos sinchronizacijos. Katalogą prieš sinchronizaciją, be abejo, reikės suderinti iš naujo, kai kurias priemones, kurios nebus laiku įgyvendintos, pavyzdžiui „Harmony Link“ (...) kai kurie projektai šiek tiek atsidės“, – teigė D.Kreivys.
„Čia yra grynai techniniai dalykai, kuriuos reikia sutvarkyti“, – pridūrė jis.
D.Kreivys pakartojo, kad sprendimus dėl greitesnio sinchronizavimo bei pasitraukimo iš BRELL sutarties Baltijos šalys priims po to, kai gegužės pabaigoje bus pristatytos šiuo metu atliekamos techninių galimybių – sistemos adekvatumo, stabilumo ir kainodaros įvykus sinchronizacijai – studijų rezultatai.
„Gegužės pabaiga, birželis, liepa bus intensyvių diskusijų metas“, – teigė ministras.
Jis nenurodė, ką darytų Lietuva, jei studijų rezultatai neįtikintų Latvijos ir Estijos sinchronizuotis greičiau: „Kai bus studijų rezultatai, tada kalbėsime“.
Sinchronizaciją su Vakarų Europa Lietuva siekia užbaigti 2024 metais, tačiau Latvija ir Estija nori laikytis ankstesnių susitarimų susijungti su Europa 2025 metais.
Lietuvos pareigūnai anksčiau tvirtino, kad pavykus izoliuoto darbo bandymui šalis svarstys 2024 metų vasarį pasitraukti iš posovietinės BRELL sutarties su Rusija ir Baltarusija. Jei to padaryti nepavyktų, pagal sutarties nuostatas Lietuva kitąkart iš jos galėtų pasitraukti tik 2025 metais, o tai, anot šalies pareigūnų, gali kliudyti paankstintos sinchronizacijos planams.
