Ministras pabrėžė, kad artėjant žiemai nereikia tikėtis, jog dujų ir elektros kainos mažės.
„Tikėtis, kad kainos dujų reikšmingai mažės artėjant žiemai, to neverta. Jei elektros kainos tiesiogiai susijusios su dujom, automatiškai visos elektros kainos važiuos į viršų – tokią padėtį turim šiuo metu. Turbūt tokios sidabrinės kulkos, kaip spręsti šituos klausimus, nėra. Be abejo, algoritmą pataisysim, bet dujų kainos diktuos elektros kainą“, – Darbo partijos frakcijos posėdyje trečiadienį kalbėjo D.Kreivys.
Planuojame labai stipriai tą klausimą išsikelti, gal galima algoritmo nekeičiant kažkaip jį modifikuoti, kad tokių nesąmonių nebūtų, nes tai yra nesąmonė ir europinio masto nesąmonė
„Vakar dujų kaina šokinėjo nuo 220 iki 260 (eurų už megavatvalandę – BNS), 20 proc. per dieną – tokių kosmosų nėra buvę. Kaina prieš dvi savaites buvo 150, kai pasakė, kad Putinas nepriima iš „Siemens“ turbinos, kaina iš karto virš 200, vakar dėl neaiškių priežasčių pakilo iki 250“, – kalbėjo jis.
Pasak energetikos ministro, antradienis buvo „baisiausia diena elektros energetikos istorijoje“, kai elektros kaina pasiekė 823 eurus už megavatvalandę, be to, biržoje pritrūko elektros, todėl trečiadienį „Litgrid“ aktyvuoja papildomus rezervus.
„Pritrūko, nes „Igničio“ didžiulio kiekio elektros iš devinto bloko (Lietuvos elektrinės – BNS) pasiūlymas buvo atmestas dėl vadinamojo paradokso, kai „Ignitis“ ateina su kaina, kuri yra žemesnė – apie 500 (eurų už megavatvalandę – BNS), bet kiekis numuša kainą tiek, kad kaina tampa per aukšta, jeigu tokį kiekį paima“, – sakė ministras.
„Ignitis grupė“ aiškina, jog paradoksalus atmetimas yra biržos taikomas algoritmas, kuris net ir mažesnės kainos pasiūlymus atmeta, jei jų dydis neatitinka poreikio.
Pavyzdžiui, trečiadienį nuo 18 iki 19 val. visose Baltijos šalyse elektra kainuos 4 tūkst. eurų už MWh, o šią kainą nulėmė vos 2,14 MWh.
„Dėl to rekordinę kainą formuoja nedideli, tačiau labai brangūs gamybos pajėgumai. Pavyzdžiui, trečiadienį nuo 18 iki 19 val. visose Baltijos šalyse elektra kainuos 4 tūkst. eurų už MWh, o šią kainą nulėmė vos 2,14 MWh“, – pranešime teigė grupė.
„Kelis kartus buvo aiškintasi su „NordPool“ dėl šitos situacijos, vakar ir į VERT (Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą – BNS) kreipiausi, vakar kalbėjo ir „Litgrid“ su „NordPool“ – planuojame labai stipriai tą klausimą išsikelti, gal galima algoritmo nekeičiant kažkaip jį modifikuoti, kad tokių nesąmonių nebūtų, nes tai yra nesąmonė ir europinio masto nesąmonė“, – teigė ministras.
Pasak D.Kreivio, dėl šio paradokso Kauno ir Panevėžio dujomis kūrenamos elektrinės neteikia pasiūlymų biržai, o jie galėtų iš esmės pakeisti situaciją.
„Bandome padaryti kartu su reguliatoriumi (VERT – BNS), kad mažesnieji generatoriai, kaip Panevėžys, kurie rodo, kad jie turi veikti ir gali veikti, bet jie nepaduoda elektros, – to dalyko negali būti, mes tai spręsime“, – pridūrė D.Kreivys.
Darbo frakcijos atstovams pasiteiravus, ar nebūtų verta pasitraukti „NordPool“ biržos, D.Kreivys teigė, kad tokiu atveju tektų kalbėtis su kita birža, pavyzdžiui, Lenkijos TGE.
„Birža kažkokia turi būti, negali be biržos, yra visa direktyvinė aplinka, yra rinka, negali išeiti iš „NordPool“. Tuomet turi galvoti apie kitą, gal lenkišką. Šiandien ryte jau sakiau, gal kalbėtis su lenkais, kad TGE ateitų, Lenkijos birža, nes taip gyventi, kaip dabar gyvename, negalime“, – sakė D.Kreivys.
Apie galimą Lietuvos pasitraukimą iš „Nord Pool Spot“ prekybos elektra biržos prieš dvejus metus pirmą kartą prakalbo tuometinis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Anot jo, prekybos elektra platforma būtų keičiama, jeigu šaliai nepavyktų jokiais kitais būdais užtikrinti Astravo AE elektros boikoto, tačiau tai būtų tik kraštutinis scenarijus.
2020 metais per biržą „Nord Pool Spot“ Lietuvoje vyko apie 80 proc. prekybos sandorių. „Litgrid“ tuomet teigė, jog buvimas biržoje lemia geresnes elektros kainas vartotojams, nes birža veikia skirtingų kainų zonų principu.
Tuometinis Seimo narys D.Kreivys 2020 metų rugpjūtį tvirtino, kad jeigu latviai neatsisakys pirkti baltarusiškos elektros, Lietuvai gali nelikti kitos išeities kaip tik palikti biržą, ir tai būtų „ryžtingas atsakas Latvijai, kuri matydama mūsų bėdą ir nelaimę bando iš jos uždirbti“.
Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos ekspertas Rytas Staselis tada teigė, kad galimas pasitraukimas iš biržos griautų visą Lietuvos energetikos strategiją.
