„Kaip bus prieinama, kiek tos technologijos kainuos ir ar atsiras įmonių, kurios norės tą daryti. Valstybė tokių dalykų nestatys“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė D.Kreivys.
Pasak jo, naujoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje naujos kartos branduolinė energetika minima tik kaip viena iš ateities alternatyvų, o jos pagrindas – atsinaujinančių energijos iš energetikos išteklių plėtra.
Ministro teigimu, pagrindinis motyvas sprendžiant dėl modernių branduolinių reaktorių Lietuvoje pirmiausia bus teigiama įtaka elektros kainoms, jų stabilumas.
„Kiek tai sumažins bendras kainas gyventojams ir verslams“, – teigė D.Kreivys.
„Turint lankstų branduolinį reaktorių galima į sistemą prijungti daugiau atsinaujinančios energetikos, be to nemažai pramonės reikia labai stabilaus elektros tiekimo“, – kalbėjo jis.
Anksčiau ministras teigė, kad vadinamieji ketvirtos kartos branduoliniai reaktoriai pasižymi didesniu saugumu nei statyti anksčiau. Be to, pasak jo, branduolinė energija sumažintų pramonei bei vartotojams tenkančią energetikos sistemos išlaikymo naštą.
D.Kreivys pabrėžė, jog dėl to turės būti rastas politinis sprendimas. Anot jo, norint mažos galios branduolinį reaktorių turėti apie 2040 metus, politiniai sprendimai dėl to turės būti priimti 2028–2030 metais.
