Tokią poziciją jis išsakė nuotoliniame susitikime su Europos Komisijos Energetikos direktorato generaline direktore Ditte Juul Jorgensen (Dite Jula Jorgensen), praneša Energetikos ministerija.
Ministro nurodymu artimiausiu metu bus prašoma oficialaus Latvijos elektros perdavimo sistemos operatorės paaiškinimo dėl susidarančio kainų skirtumo. Dėl šios situacijos vertinimo kreiptasi ir į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT).
„Ne kartą sakėme, kad dabartinė metodika neužkardo Baltarusijos atominėje elektrinėje pagamintai elektrai kelio į Baltijos šalių rinką. Tačiau dabar aiškėja, jog ji dirbtinai sukelia elektros kainą Lietuvoje ir iškreipia ES elektros rinką“, – pranešime teigia D.Kreivys.
Ne kartą sakėme, kad dabartinė metodika neužkardo Baltarusijos atominėje elektrinėje pagamintai elektrai kelio į Baltijos šalių rinką.
D.Kreivys informavo, jog ši situacija susidaro dėl realių ir deklaruojamų Lietuvos-Latvijos elektros jungčių pralaidumų skirtumo.
Pagal minėtas taisykles deklaruojant dideles importo iš Rusijos į Latviją apimtis reikia rezervuoti Lietuvos-Latvijos elektros jungčių pralaidumus, kurie realiai nebūna panaudojami. Elektros rinkos stebėsenos duomenys rodo, jog dėl to tam tikromis valandomis elektros kainų skirtumas Lietuvoje ir Latvijoje kovą siekė iki 20 eurų už megavatvalandę (MWh).
„Tai netoleruotina tiek vartotojų, tiek rinkos skaidrumo ir konkurencingumo atžvilgiu. Turime pasiekti bendrą sutarimą dėl metodikos laiku, todėl norime aktyvesnio Europos Komisijos vaidmens derybose – dabartinis jų tempas ir turinys mūsų netenkina“, – sakė energetikos ministras.
Pasak D.Kreivio, dėl kainų skirtumo, kuris susidaro Latvijos prekybos zonoje vienašališkai taikant prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodiką, į atitinkamas Europos priežiūros institucijas jau kreipėsi ir nuostolius patiriantys Lietuvos bei Estijos energijos rinkos dalyviai.
Derybose dėl naujos prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodikos Lietuva jau yra pateikusi savo siūlymą.
D.Kreivys su Europos Komisijos pareigūne taip pat aptarė ir sinchronizavimo projekto įgyvendinimo bei atsinaujinančių išteklių energijos plėtros klausimus.