„Planas 2023 metais skelbti aukcioną nebuvo padengtas balansavimo paslaugomis. Kuomet mes jau turėsime tikslų sisteminių paslaugų išvystymo planą, tada galėsime pasakyti konkrečią datą, ar tai bus 2023, ar 2024 ar 2025-ieji“, – interviu BNS sakė ministras.
Pasak jo, elektrinių statyba jūroje nėra didelė problema, bet dabar svarbiausia apsispręsti dėl balansavimo.
„Pastatyti elektrines šelfe nėra didelė problema – yra tarptautiniai investuotojai, paskelbi konkursą, pakankamai sparčiai tas procesas vyksta. Juo labiau, kad Europos Komisija labai aiškiai, turbūt vokiečių iniciatyva, yra pareiškusi, kad vėjo parkų Baltijos jūroje plėtra yra Europos Komisijos prioritetas. Tai tikrai nebus turbūt bėdų nei su papildomu finansavimu, nei su projektų vystymu“, – argumentavo ministras.
Pastatyti elektrines šelfe nėra didelė problema – yra tarptautiniai investuotojai, paskelbi konkursą, pakankamai sparčiai tas procesas vyksta.
D.Kreivio teigimu, dabar vertinama, kas galėtų būti naudojama balansavimo reikmėms.
„Vystant atsinaujinančią energetiką dabar skubiai rengiame planą sisteminių paslaugų, balansavimo paslaugų: kalbame tiek ir apie baterijas, – aišku, dabar baterija bus naudojama kaip pirminis rezervas, bet ateityje ji galėtų būti naudojama ir kaip balansavimo pajėgumas, – apie penktą Kruonio bloką“, – aiškino ministras.
Jo požiūriu, sisteminių paslaugų vystymas yra ir nacionalinio saugumo klausimas.
„Sisteminių paslaugų nebuvimas netgi, galutiniame etape, galėtų užkirsti kelią ir sinchronizacijai, nes šiandien perteklinį vėją ar perteklinius atsinaujinančių energijos išteklių svyravimus ateityje (...) galėtų balansuoti, jeigu neturime mūsų sisteminių paslaugų, tiktai Rusija (...) Tai yra ne tiktai tolesnės generacijos plėtros klausimas, bet ir mūsų nacionalinio saugumo klausimas“, – sakė ministras.
Tai yra ne tiktai tolesnės generacijos plėtros klausimas, bet ir mūsų nacionalinio saugumo klausimas
Anot jo, sisteminių paslaugų klausimas galėtų būti išspręstas iki 2025 metų ar kiek anksčiau: „tai jūros vėjas atsiras tik tada, kada mes turėsime instaliuotus galios pajėgumus“.
Seimui jau pateiktos kelių įstatymų pataisos, leisiančios Baltijos jūroje įrengti 700 MW galios vėjo elektrinių parką. Jame būtų pagaminama iki 3 TWh elektros per metus, o tai patenkintų iki ketvirtadalio jos poreikio Lietuvoje. Vėjo elektrinių parkas būtų statomas beveik 30 km nuo kranto nutolusioje jūros teritorijoje.
Skaičiuojama, kad daugiau negu 1 mlrd. eurų vertės projektas sukurtų per 1,3 tūkst. darbo vietų, o biudžetas gautų beveik 9 mln. eurų su darbo mokesčiais susijusių pajamų.
Apie planus investuoti į vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje jau paskelbė valstybės valdoma „Ignitis grupė“ kartu su strategine partnere – Europos energetikos lyderių „Engie“ bei EDPR įkurta „Ocean Winds“.
Tokių planų turi ir koncernas „Achemos grupė“, ketinantis statyti ir jėgainių komponentų gamyklą Klaipėdoje, kur ji valdo krovos įmonę „Klasco“. Būsimu aukcionu domisi ir Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“.
