Pirmam 2023 m. pusmečiui buvo paskaičiuota, kad elektros kainų kompensavimui prireiks apie 260 mln. eurų, tačiau mažėjančios elektros kainos greičiausiai leis šią sumą sumažinti iki 65 mln. eurų. Tai – preliminarūs vertinimai.
„Kompensuojant elektros tiekėjams už patiektą elektros energiją, tiekėjams kompensuojamos tik realios įsigijimo kainos“, – kalbėjo D.Kreivys.
Gegužės pabaigoje turėtų būti nustatyti nauji visuomeninio tiekimo tarifai, kurie įsigalios nuo liepos 1 d. Tarifus, kurie turėtų galioti iki metų pabaigos, lems didmeninių kainų lygis „Nord Pool“ biržoje.
Prognozuodamas, kokios kainos biržoje galėtų būti, D.Kreivys įvardijo du scenarijus – optimistinį ir pesimistinį.
„Optimistiniu scenarijumi kainos svyruos nuo 60 iki 80 [eurų/MWh], o pesimistiniu kainos galėtų svyruoti nuo 120 iki 150 eurų už megavatvalandę. Tai reiškia, kad valstybės intervencijos į elektros kainas antrą pusmetį nereikės. Bet, kaip minėjau, Vyriausybė visada yra pasiruošusi padėti žmonėms, jeigu atsiras toks poreikis“, – kalbėjo ministras.
Didmeninė dujų kaina balandį svyravo apie 40 eurų/MWh ir palyginti su paskutiniu 2022 m. ketvirčiu sumažėjusi per pusę. Paskutinio šių metų ateities sandoriai šiuo metu fiksuojami ties 53 eurų/MWh riba.
Drastišką kainų sumažėjimą lėmė keletas priežasčių, tarp jų – ir mažesnis vartojimas. Europoje 2022 m. suvartota 13 proc. gamtinių dujų, o žiemos sezonas baigtas su rekordiškai gausiai užpildytomis dujų saugyklomis (virš 55 proc.).
Dujų kompensacijoms gyventojams planuota I pusmetį išleisti 130 mln. eurų, tačiau kainai nukritus reikės apie 40 proc. mažesnės sumos (75-80 mln. eurų – 15min), sakė D.Kreivys.
„Dujų dinamika buvo žymiai aukštesnė, tai dar prireiks 80 mln. eurų <...> prielaidų dujų tarifų mažėjimui pagal dujų kainų prognozę dar nematome, bet didėjimo taip pat nebus“, – kalbėjo ministras.
Dujų tarifams buitiniams vartotojams kompensuoti II pusmetį paramos iš valstybės dar gali reikėti. Tam valstybė pasiruošusi skirti apie 50-60 mln. eurų.
