Diskusijos apie tai, ar Lietuvoje išties yra suvartojama Astravo AE pagaminta elektra, šalyje vyksta kelis pastaruosius mėnesius po jėgainės paleidimo.
D.Kreivys tvirtina, kad pirmą kartą savo rankose turi konkrečius paskaičiavimus, jog tai tiesa.
Pasak jo, tai vyksta pagal jau seniai aptarinėjamą schemą, kai Latvija perka energiją iš Rusijos, tačiau realiai įsigyja tiek rusišką, tiek baltarusišką elektrą.
Anot Energetikos ministerijos, sausio 21-31 dienomis baltarusiškos elektros eksportas į Lietuvą sudarė 50 proc. viso per „Nord Pool Spot“ (NPS) Latvijos prekybos elektra zonoje suprekiauto kiekio su Rusija.
Šis baltarusiškos kilmės elektros eksportas į Lietuvą NPS Latvijos prekybos elektra zonoje apskaitomas kaip „rusiškos“ elektros eksportas į Baltijos šalis.
„Tai yra 50 proc. viso srauto, tai sudaro 77 mln. kilovatvalandžių per paskutines 10 dienų. (...) Pinigais išvertus tai beveik 4 mln. eurų. Jeigu šitą sumą paskaičiuosime metams, tai per metus 120 mln. eurų bus sumokėta Astravo tolimesnei statybai“, – sakė ministras po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio, kuriame pateikė turimus duomenis.
„Mes tą elektrą sunaudojame ir už ją susimokame“, – tvirtino jis.
NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas žurnalistams sakė, kad dabartiniame Lietuvoje suvartojamos elektros balanse Astravo elektra sudaro apie 12 procentų.
Politikai neatskleidžia, kokiais tiksliai duomenimis remiasi, kad galėtų daryti tokią išvadą, tik tvirtina, jog tai elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ surinkti ir pateikti duomenys.
„Tai sisteminiai operatoriaus duomenys ir šitie dalykai nėra vieši“, – sakė D.Kreivys.
Jis tvirtino, kad Astravo AE elektrą Lietuvoje iš esmės naudoja kiekvienas šalies gyventojas.
Prasta metodika
Konservatoriai dar prieš ateidami į valdžią teigė, kad šio boikoto dabar įgyvendinti nepavyksta dėl ydingo pernykščio Baltijos šalių energetikos ministrų susitarimo, apibrėžiančio prekybą elektra su trečiosiomis šalimis.
Tą faktą mes planuojame padėti Latvijai ir Estijai ant stalo ir sakyti, kad ta metodika (...) buvo prasta metodika.
Šis susitarimas numato, kad Baltijos šalių prekyba vyksta išimtinai per Latvijos ir Rusijos jungtis, tačiau Lietuvos energetikos rinkos reguliuotojas atsisakė tvirtinti šį dokumentą.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) argumentavo, kad Baltijos šalių prekybai su trečiosiomis šalimis viršija Latvijos–Rusijos jungties pajėgumus, o tai atveria galimybes elektrai komerciniais tikslais tekėti per Lietuvos–Baltarusijos jungtį, kas pagal Lietuvos „antiastravinį“ įstatymą turėtų būti uždrausta.
Nepaisant to, kad Lietuvos VERT naujosios metodikos nepatvirtino, Latvija nuo rudens prekiauja elektra per Latvijos ir Rusijos jungtį.
Šių aplinkybių visuma skatino pareigūnus ir kai kuriuos politikus įtarinėti, jog minimas susitarimas dėl Baltijos šalių prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos atveria kelią Baltarusijai netiesiogiai prekiauti elektra su Lietuva, Latvija ir Estija.
Anot D.Kreivio, dabar jau turint konkrečius duomenis, kad toks scenarijus išsipildė, jis vėl kreipsis į Latviją ir Estiją.
„Tą faktą mes planuojame padėti Latvijai ir Estijai ant stalo ir sakyti, kad ta metodika (...) buvo prasta metodika“, – sakė energetikos ministras.
„Latvijos ir Estijos politinis įsipareigojimas nepirkti Astravo elektros yra labai aiškus, bet yra faktas, kad perka“, – pridūrė jis.
Anot D.Kreivio, jeigu Latvija ir Estija nesutiktų persiderėti dėl naujos metodikos, Lietuva turi planą „B“ Astravo elektros boikotui.
Pasak jo, ministerijoje suburta darbo grupė vasario pabaigoje Vyriausybei pateiks alternatyvių „techninių ir teisinių priemonių arsenalą“ jam įgyvendinti.
„Tai yra derybinės pozicijos ir techninės priemonės, kurių mes negalėsime viešai skelbti“, – teigė D.Kreivys.
Lietuva siekia tarptautinio Astravo AE elektros boikoto, kad, kaip įmanoma, apsunkintų šios jėgainės eksploatavimą.
Tai daroma argumentuojant, kad pati elektrinė buvo pastatyta nesaugiai, nors Minskas tokius priekaištus atmeta.
Lietuva formaliai nutraukė prekybą baltarusiška elektra iš karto, kai tik Baltarusijos AE pirmasis reaktorius pradėjo gaminti elektrą – pernai lapkričio 3-ąją. Vadinamasis fizikinis elektrinės paleidimas prasidėjo rugpjūtį.
