Ministras teigia, kad tokio atjungimo Lietuvos gyventojai nepajustų, nes tą pačią akimirką per Lenkiją būtų prijungta prie Vakarų Europos tinklų, antradienį pranešė radijas.
„Importo iš Rusijos beveik nėra, tai iš esmės labai daug niekas nepasikeistų, pasikeistų tik tai, kad tinklo stabilumui išlaikyti mums reikėtų dėti tikrai labai daug pastangų, nes nėra tam tikros įrangos, kurią turime pastatyti iki sinchronizacijos, kuri leistų iš viso saugiai dirbti. Tai yra pagrindinis momentas, ne tai, kad kažko trūksta ar netrūksta, o techniniai tam tikri įrenginiai, kurie dar nepabaigti, kad galėtume veikti visiškai saugiai“, – sakė D.Kreivys.
Ministras neatmetė galimybės, kad Lietuvą atjungus nuo BRELL žiedo būtų sutrikimų, tačiau jis mano, jog šalis yra pasiruošusi tokiam atvejui, o vartotojai nepajustų pokyčių sistemoje.
„Be abejo, tam tikrų įtampų susidarytų, bet mes esame pasiruošę jas techniškai spręsti ir manau, kad gyventojai to net nepajustų“, – kalbėjo D.Kreivys.
Jis pabrėžė, kad elektros importas iš Rusijos į Lietuvą šiuo metu yra minimalus.
„Iš Rusijos importas šiandien yra visiškai minimalus, tiek, kiek reikia užtikrinti techniniam sistemos darbui“, – sakė ministras.
Baltijos šalys sinchronizuoti elektros tinklus su žemynine Europa ir atsijungti nuo posovietinio BRELL žiedo ketina iki 2025 metų pabaigos. Už energetiką atsakingi visų trijų valstybių ministrai prasidėjus karui Ukrainoje Europos Sąjungą paragino spartinti šį procesą.
D.Kreivio teigimu, šiuo metu su Europa tariamasi dėl galimybių paspartinti tam tikrus procesus, kurie galėtų paankstinti sinchronizaciją.
„Metų gale mes jau turėsime didžiąją bateriją įrengtą Lietuvoje, 2023 metų pradžioje turėsime kitą įrangą, kuri leis mūsų sistemai būti vis saugesnei ir saugesnei. Iš viso sinchronizacijai įgyvendinti yra 6 projektai, kai kurie iš jų yra kritiniai, kai kurie – ne, norint spartinti sinchronizaciją kritinius projektus reikia vykdyti greičiau ir dėl tam tikrų projektų, kurie nėra kritiniai, reikia susitarti su Europa, kad ji leistų mums prisijungti be tų didžiųjų projektų, tai procesas vyksta“, – teigė D.Kreivys.
Lietuvos prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys anksčiau yra sakęs, kad Rusija BRELL gali naudoti kaip poveikio priemonę, todėl atsijungimas nuo šios sistemos turėtų vykti greičiau.
D.Kreivys teigė, kad negali įvardinti datos, kada Lietuva galėtų būti visiškai pasirengusi atsijungti nuo BRELL ir sinchronizacijai su Vakarais.
„Nenoriu spėlioti, bet mūsų tikslas yra žymiai spartinti šį projektą, čia ne tik Lietuvos klausimas, čia visų Baltijos valstybių klausimas, nespekuliuosiu dėl datų, bet dedame visas pastangas, kad tas terminas būtų kuo ankstesnis“, – sakė energetikos ministras.
