„Tai yra privatūs pinigai. Tai nieko bendro neturi su valstybės investicijomis. Taip, valstybė šiuo metu šiek tiek skiria – tai ir europiniai, ir RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano – BNS) pinigai, tačiau daugumoje tai yra privačios lėšos“, – atsakydamas į klausimą, kokiomis lėšomis bus siekiama strategijoje numatytų tikslų, ketvirtadienį Žinių radijui sakė D.Kreivys.
„Taip pat prisideda verslas – stato jūrinį vėją, saulės parkus stato, vėjo parkus stato, vandenilį. Nebūtinai tai yra valstybės investicijos. Todėl mažuma, mažoji dalis turbūt visų investicijų bus valstybės, visa kita bus privataus verslo“, – kalbėjo ministras.
Jo teigimu, į atsinaujinančią energetiką bei dekarbonizaciją neinvestuojantis verslas ateityje negalės parduoti savo produkcijos.
„Kitaip tariant, ekonomika negalės dekarbonizuotis ir tų tikslų įmonės negalės pasiekti, kurių yra užsidavusios, jeigu jos neinvestuos į atsinaujinančią energetiką“, – teigė D.Kreivys.
Ministro teigimu, šiuo metu Lietuva pasigamina apie 83 proc. jai reikalingos elektros, jis tikisi, kad metų pabaigoje šalyje vidutiniškai bus pasigaminta apie 70 proc. elektros: „2027-ais metais pagal tuos tempus, kuriais vystosi atsinaujinanti energetika (...), mes turėtume padengti visą 100 proc. savo suvartojamos elektros energijos“.
Strategijai tikisi pritarimo Seime
D.Kreivys tikisi, kad Energetikos ministerijos parengta strategija sulauks pritarimo Seime.
„Strateginiai dokumentai energetikos srityje visą laiką parlamente būdavo priimami ir sutariami konsensusu. Jeigu mes pažiūrėsime į prieš tai buvusias strategijas, tas pritarimas visą laiką būdavo ir nepaisant to, kokia Vyriausybė dirbdavo, jos visą laiką būdavo įgyvendinamos“, – teigė D.Kreivys.
„Tai yra strategija, kurioje yra užkoduotas pagrindinis žodis – energetinis saugumas, kuris yra nacionalinio saugumo dalis. Turbūt dėl saugumo, tiek karinio, tiek energetinio, visi sutariame“, – kalbėjo jis.
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje nurodoma, kad Lietuva iki 2050 metų pasigamins visą reikiamą elektrą, ją eksportuos, taip pat didins atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumus bei transformuos pramonę į netaršią aplinkai.
Numatoma, kad 2050 metais Lietuva ne tik gebės pati apsirūpinti reikiamu elektros kiekiu, bet ir ją eksportuos į Vidurio Europą, pirmiausia – Vokietiją, kur ateityje prognozuojamas ženklus energijos deficitas.
