Daivis Virbickas patikino, jog daroma viskas, kad vadinamasis „antiastravinis“ įstatymas būtų įgyvendinamas ir į šalies rinką nepatektų nė viena megavatvalandė iš Baltarusijos, vos tik bus įjungtas jėgainės reaktorius.
„Čia buvo tiesus, platus ir labai komerciškai patrauklus kanalas – tai yra kanalas prekiauti elektra tiesiai per Lietuvos-Baltarusijos pjūvį. Vertinant tą faktą, kad atominės elektrinės kaina gali siekti ir 5 mlrd. eurų, – nežinau, kiek tiksliai Astravas kainavo, bet atominės elektrinės paprastai tiek kainuoja, – tai galime suprasti, kokie dideli pinigai investuoti ir kaip aktyviai tos jėgos, kurios investavo tuos pinigus, siekia visokiais būdais, metodais gauti komercinės naudos“, – sakė D.Virbickas.
„Iš komercinių srautų perspektyvos, dabartinis įstatymas ir prekybos su Baltarusija apribojimas iki nulio labai apsunkina Astravo atominės elektrinės vystytojams parduoti elektrą Europos rinkoje“, – sakė „Litgrid“ vadovas.
Jis patikino, jog ir toliau daroma viskas, kad Lietuvos vartotojai finansiškai neprisidėtų prie Astravo AE projekto.
„Aš, kaip „Litgrid“ vadovas, galiu už visą komandą pasakyti, kad „Litgrid“ nėra nė vieno darbuotojo, kuris nebūtų pasišventęs (...), kad šitas šalia Vilniaus esantis objektas negalėtų iš mūsų, Lietuvos vartotojų, pinigų daryti verslo“, – sakė D.Virbickas.
Įstatymai nekeičia fizikos dėsnių
Reaguodamas į viešumoje kilusius būgštavimus, kad esą Lietuvai nepavyks išvengti Astravo AE elektros patekimo į šalies rinką, D.Virbickas pirmiausia atkreipia dėmesį į techninių ir komercinių srautų sąvokas. Pasak jo, Lietuvoje priimtas vadinamasis „antiastravinis“ įstatymas skirtas būtent pastariesiems, savo ruožtu fizinių jungčių konfigūracija keisis jau po sinchronizavimosi su Europa.
„Įstatymai nepakeitė ir nepakeis fizikos dėsnių. Įstatymai yra skirti komerciniams srautams sureguliuoti, riboti prekybą. Tai galima būtų palyginti su žmogaus kraujagyslių sistema. Kraujas teka pagal mūsų organizmo sukonstruotus dėsnius, jokie įstatymai ir teisės aktai tų dėsnių nepakeis“, – sakė D.Virbickas.
„Tuo metu komerciniai srautai yra skirti elektros prekybai, pagal juos yra mokami pinigai. Ir kaip įstatyme numatyta, elektros prekyba su Baltarusija turi būti sustabdyta iš karto po to, kai bus paleista Astravo atominė elektrinė (...) Komercinė elektra – per Lietuvos-Baltarusijos pjūvį nekeliaus nė viena megavatvalandė“, – sakė jis.
Įstatymai nepakeitė ir nepakeis fizikos dėsnių. Įstatymai yra skirti komerciniams srautams sureguliuoti, riboti prekybą.
D.Virbicko teigimu, klaidingi yra ir svarstymai, kad techninis srautas iš Baltarusijos per Lietuvą galėtų keliauti į Latviją ir tuomet Astravo elektra būtų parduota Lietuvai.
Pastaruoju metu viešoje erdvėje diskutuojama dėl to, ko turi siekti Lietuva derybose su Estija ir Latvija: ar solidaraus Astravo AE elektros boikoto, ar sutikti su tuo, kad šios dvi valstybės tik palaikytų Lietuvos poziciją, pavyzdžiui, su elektros kilmės garantijų sistema.
„Pasirašę susitarimą mes reikalautume, kaip numato įstatymas, iš tiekėjų pagrįsti energijos kilmę. Tai yra, sukurtume kilmės garantijų sistemą, kaip tai yra padarę austrai, ir matytume, prieš perkant elektrą, klaustume ne tiktai kainos ir kiekio, o ir iš kur ji yra. Jeigu baltarusiška – įstatymas vienareikšmiškai sako: negali būti prekiaujama“, – sakė D.Virbickas.
Laiko susitarti dar yra, bet ir delsti negalima
D.Virbickas sako, kad laiko tartis su latviais ir estais dar yra, tačiau gaišti nevertėtų.
„Manau, kad laiko mes turime, tikrai reikia tuo nepiktnaudžiauti. Čia visokių pranešimų yra: ekspertai sako, kad ilgiau truks (kol bus įjungta jėgainė – BNS), politikai Baltarusijoje spaudoje skelbia, kad greičiau truks, bet čia reikia tikrai vieningai, profesionaliai paimti susitarti ir neskubėti per naktį kažkokių sprendimų priimti, bet ir nepiktnaudžiauti“, – teigė „Litgrid“ generalinis direktorius.
Pasak jo, nepriklausomai, kada pradės veikti reaktorius Astrave, vos tik bus užfiksuota gamyba jėgainėje, prekyba su Baltarusija nutrūks.
„Mes matome Baltarusijos sistemos duomenis, tarp jų ir Astravo gamybą, ir srautus. Tai, kai tik ten gamyba atsiras, mes tikrai nesivelsime „čia komercinis-nekomercinis?“, mums tai nepasiekiama, neturime nei rankų ilgio, nei kitų priemonių kaip Baltarusijai užginčyti, ar čia komercinė, ar bandomoji, ar techninė (gamyba – BNS) – pamatysime srautą, įstatymas aiškiai sako „pradės gaminti – nutraukiame prekybą“. Tą ir padarysime“, – sakė D.Virbickas.
Pasiteiravus, kaip Baltarusija užsitikrins rezervus branduolinei jėgainei, jis teigė, kad situacija stebinanti ir atrodo panaši į „energetinį chuliganizmą“.
„Dėl rezervų, dėl Kruonio mes jiems esame ir raštu ne kartą siuntę, ir kartu su Baltijos šalimis ir atskirai, kad Kruonio rezervo nebus, viskas, įstatymas priimtas, taškas. Klausėme: iš kur jūs gausite tą rezervą? Tai tokio tikslaus atsakymo šiandien neturime. Ir jeigu taip atsitiktų, kad būtų paleista Astravo elektrinė ir jie neturėtų to rezervo, tai čia toks energetinis chuliganizmas, pavadinčiau, netgi valstybiniu lygiu“, – sakė D.Virbickas.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra sakęs BNS, kad jo siūlomas susitarimo su Estija ir Latvija projektas jau leidžia įgyvendinti Lietuvos priimtą vadinamąjį „anti-Astravo įstatymą“.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius mano, kad pasiekimas netenkina Lietuvos interesų. Opozicija taip pat ragina suderėti su Baltijos kaimynėmis ambicingesnį susitarimą.
Vyriausybė praėjusią savaitę aptarė siūlymą dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su trečiosiomis šalimis, tačiau jokie sprendimai nebuvo priimti.