„Krizė mums buvo didžiulis šokas. Bendrasis vidaus produktas sumažėjo 15 proc. Tačiau mes neprašėme kitų pagalbos, supratome, kad krizė – mūsų pačių klaida, o atsistoti ant kojų – mūsų pačių darbas. Todėl vykdėme diržų veržimosi politiką, sumažinome atlyginimus, pensinį amžių padidinome iki 65 metų, vykdėme jaunimo programas“, – teigė ji.
Buvo neįmanoma gauti paskolos iš užsienio. Nedarbas augo. Dėl krizės kentėjo visi.
Vienintelis ekonomistės ir buvusios Europos Komisijos narės, atsakingos už finansinį programavimą ir biudžetą, patarimas kipriečiams ar graikams: „Politikai patys turi rodyti pavyzdį. Negalima tikėtis, kad paprastas žmogus supras, ką reiškia krizė, prie kurios juos privedė politikai“, – teigė ji.
Didelis darbo užmokesčio mažinimas
2009 metais buvo mažinamas darbo užmokestis ir pensijos. Prezidentės atlyginimas taip pat buvo sumažintas 30 procentų. Dauguma lietuvių priėmė griežtas taupymo priemones, nors jos buvo skausmingos.
Dabar viskas eina geryn. 2012 metais ekonomika augo 6 proc., šiais metais augimas bus maždaug 3 proc. Šoko terapija padėjo, dabar reikia stimuliuoti ir didinti vartojimą, tada ir darbo užmokesčiai didės.
Lietuva 2015 metais ruošiasi tapti euro zonos nare, nors dar nėra visiškai aišku, ar šalis atitiks visus kriterijus per šiuos metus.
2015 metai bus svarbūs Baltijos šalies plėtrai. Iki tų metų bus nutiestos elektros jungtys į Švediją – šalis taps Šiaurės šalių elektros tinklo dalimi. Lietuva statosi suskystintų gamtinių dujų terminalą uostamiestyje Klaipėdoje ir jau yra sudariusi dešimties metų laivo-saugyklos nuomos sutartį su Norvegijos bendrove „Höegh LNG“. Be to, kalbama apie naujos atominės jėgainės, kuri turėtų pakeisti sovietų statytą ir 2009 metais uždarytą Ignalinos jėgainę, statybos planus. Tačiau dėl atominės jėgainės vis dar kyla ginčų, nes patariamajame referendume, kuris buvo surengtas praėjusių metų rudenį, tauta balsavo prieš branduolinę energetiką.
Nepriklausomybė
Prezidentė D.Grybauskaitė neslepia, kad visa tai vykdoma siekiant nepriklausomybės nuo rusų dujų. Ji atvirai pasakoja, kad bendrovė „Gazprom“ daro Lietuvai didelį spaudimą ir verčia pasirašyti ilgalaikes sutartis, o dujų kaina paremta politika, o ne rinkos kaina. Tačiau siunčiamas signalas aiškus – jie tai turėtų pamiršti.
Dujas Lietuvai galėtų tiekti Norvegija. Dujų tiekėjais taip pat galėtų tapti Kataras ir JAV. „Svarbiausia – gera kaina ir nepriklausomybė nuo monopolistų“, – pabrėžia ji.
Lietuva glaudžiau bendradarbiauja su Latvija ir Estija. Mentalitetas panašus, daug aukštos kvalifikacijos specialistų jau radę kelius į Norvegiją. Prezidentė mielai lankosi Norvegijoje. Net gaisro pavojaus signalas, kilęs pilyje per susitikimą su karaliumi Haraldu, jos neišgąsdino.
„Mes tęsėme diskusijas. Esu įsitikinusi, kad karalius – puikiai apsaugotas“, – šypsosi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
