„Matome savo 25 metų kelią, kai buvome šantažuojami didžiausiomis kainomis už elektros energiją, už dujas. Ir todėl sugebėjome ir patys, ir kartu su savo kaimynais, ir Europos Sąjunga nuspręsti, kad energetinės salos visų Baltijos šalių yra labai blogai, nes tai ne tik nestiprina, o atvirkščiai, pakerta politinį saugumą ir ekonominį saugumą, ir nepriklausomybę. Todėl tai, kad po SGD terminalo praeitą gruodį po metų atidarome jungtis su Švedija ir Lenkija, be jokios abejonės, tai ne tik mūsų, bet ir visos Europos strateginis pasiekimas“, – pirmadienį LRT radijui sakė D.Grybauskaitė.
Anot jos, sujungus Baltijos šalis elektros jungtimis su Skandinavija ir su Vakarų Europa, elektra nebegalės būti naudojama kaip politinio spaudimo įrankis.
550 mln. eurų vertės 453 kilometrų ilgio „NordBalt“ – pirmoji Lietuvos elektros jungtis su Skandinavija, ji sujungs aplink Baltijos jūrą esančias valstybes į vieną infrastruktūrą, o galimybės importuoti skandinavišką elektrą padidės 70 procentų.
„Tai reiškia, kad jau net tik dujų įrankis, bet ir elektros įrankis jau nebebus naudojamas ir negalės būti naudojamas daryti įtaką mūsų valstybės raidai, pirkti mūsų politikus ir mūsų visuomenę. Todėl aš ir didžiuojuosi, ir džiaugiuosi, kad esame tvirtesni, pasidėjome labai tvirtą ekonomikos augimo pagrindą ir mus išmušti iš šito kelio tikrai niekam nepasiseks“, – kalbėjo šalies vadovė.
Lietuvos prezidentės teigimu, sukurti energetines jungtis Baltijos jūros regione Europos Sąjunga nusprendė 2008 metais, jos panaikins energetines salas regione.
„Dabar turime bendrą Europos energetinę politiką, einame labai sparčiu žingsniu į energetinę sąjungą. Kuriame galutinai integruotą europinę energetikos rinką ir būtiną infrastruktūrą, ir tai yra strateginiai visos Europos ir Baltijos šalių pasiekimai“, – sakė D.Grybauskaitė.
Pirmadienį Vilniuje vyks iškilminga simbolinė elektros jungčių „LitPol Link“ ir „NordBalt“ įjungimo ceremonija.
370 mln. eurų vertės 500 megavatų (MW) galios „LitPol Link“ jungtis su Lenkija bus pirmoji linija, sujungsianti technologiškai skirtingus Lietuvos ir Vakarų Europos tinklus. Jos statybą finansavo ES, Lietuvos bei Lenkijos elektros tinklų operatorės „Litgrid“ ir PSE.
550 mln. eurų vertės 453 kilometrų ilgio „NordBalt“ – pirmoji Lietuvos elektros jungtis su Skandinavija, ji sujungs aplink Baltijos jūrą esančias valstybes į vieną infrastruktūrą, o galimybės importuoti skandinavišką elektrą padidės 70 procentų. Koncerno ABB pagamintas kabelis Baltijos jūros dugne sujungė Klaipėdos ir Nybro transformatorių pastotes. Projektą kartu įgyvendina Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatoriai „Litgrid“ ir „Svenska kraftnat“.
Jungtys yra Baltijos jūros regiono valstybių energijos rinkų sujungimo plano (BEMIP) dalis. Pagal šį planą, sukūrus tinkamą energetikos infrastruktūrą Baltijos jūros regione tolimesnis žingsnis būtų Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais.