„Iš tiesų Kainų komisija turėtų ir galėtų būti greitesnė. Daugiau galvoti apie žmogų ir vartotoją, o ne pasyviai stebėti ginčus tarp institucijų ar pasyviai vykdyti įstatymus. Esamų įstatymų rėmuose yra gan daug rezervų – vien metodiką pakeitus gauti apie 2 centus (sumažinti šilumos energijos tarifą 2 centais už kWh – BNS)“, – penktadienį žurnalistams sakė D.Grybauskaitė, kuri dalyvauja „Gazelės“ apdovanojimų teikimo ceremonijoje.
Pasak jos, šilumos sąskaitas gyventojams lemia ne tik kainos, bet ir prastai valdomos šilumos tiekimo įmonės.
„Žinome, kad šiluma priklauso tiek nuo kainos, bet ir nuo to, kaip prižiūrimos savivaldybių įmonės. Kol kas matome, kad pagrindinės problemos yra tik dviejuose didžiuosiuose miestuose – tai Kaune ir Vilniuje, kur įmonės prižiūrimos prasčiausiai ir jos yra išnuomotos. Tai politikų atsakomybė, pirmiausia, yra galvoti apie žmones, o ne apie tų įmonių pelnus“, – sakė šalies vadovė. Pasak jos, šilumos bendrovės gauna šimtamilijoninius pelnus.
Prezidentė teigė, kad jau veikia jos inicijuoti pasiūlymai, dėl kurių Kauno regione padaugėjo konkuruojančių šilumos tiekėjų. D.Grybauskaitė tvirtino, kad tokių įmonių artimiausiu metu turėtų padaugėti ir Vilniaus regione.
Ketvirtadienį D.Grybauskaitė su Kainų komisijos pirmininke Diana Korsakaite aptarė galimybes mažinti šilumos kainas Lietuvoje. Pasak D.Korsakaitės, patobulinus kainų skaičiavimo metodiką šilumos kainą galima sumažinti 1–1,5 cento. Komisijos pirmininkė tvirtino, kad daugiausia kainos mažėjimą galėtų lemti didesnė konkurencija šilumos ūkyje.
Komisijos pirmininkė teigė, kad šiuo metu Lietuvoje veikia 24 nepriklausomi gamintojai, o per artimiausius dvejus metus jų turėtų padaugėti dar dešimčia.
Kainų komisijos duomenimis, sausį vidutinė šilumos kaina šalyje siekia 28,71 cento už kilovatvalandę. Palyginti su 2011 metų sausiu, ji sumažėjo vidutiniškai 1,3 proc., o per mėnesį – sausį, palyginti su gruodžiu – 0,6 proc.
