Leidiniui tai patvirtino trys asmenys, susipažinę su derybomis Briuselyje.
Danija, remdamasi įstatymais, leidžiančiais valstybėms tikrinti laivus, taikytųsi į tanklaivius, plaukiančius per Danijos sąsiaurius be vakarietiško draudimo.
Visa Rusijos nafta, gabenama per Baltijos jūrą, t. y. apie 60 proc. viso jos naftos eksporto jūra, pakeliui į tarptautines rinkas kerta siaurus Danijos sąsiaurius.
Skagerako, Kategato ir kiti sąsiauriai Danijoje yra vieninteliai vartai iš Baltijos jūros uostų išplaukiantiems laivams į likusį pasaulį.
Didžiųjų pasaulio valstybių grupė (G7) pernai Rusijos naftai įvedė sankcijas, kad valstybė negalėtų pelnytis iš aukštų naftos kainų, tačiau vis dar turėtų ekonominį pretekstą naftą tiekti. Tokiu atveju pasaulis nesusidurtų su pasiūlos šoku.
Rusiškai naftai buvo nustatyta 60 JAV dolerių už barelį riba, o „Brent“ naftos barelis šiandien kainuoja apie 82-83 JAV dolerius. Po įvestų sankcijų Rusija suteikė nuolaidas tiems pirkėjams, kurie rizikuoja pirkti „Urals“ naftą – „Neste“ duomenimis barelis žaliavinės „Urals“ naftos siekia 68 JAV dolerius. Prieš karą Ukrainoje šių dviejų žaliavinės naftos rūšių kaina buvo praktiškai tokia pati.
G7 įvestas draudimas remiasi sudėtingais logistinės grandinės niuansais: naftą tanklaiviais gabenančios bendrovės negali to daryti be draudimo, o šių paslaugų sektoriuje iki šiol dominavo Vakarų bendrovės. Nurodoma, kad tokia bendrovė negali apdrausti krovinio, jei gabenamos naftos kaina viršija 60 JAV dolerių už barelį.
Bendrovės gali rizikuoti ir apdrausti šią ribą pažeidžiančius krovinius, tačiau tokiu atveju ir pačios gali susilaukti antrinių sankcijų.
Vis dėlto, nuo sankcijų įvedimo pradžios pastebėta, kad tai nebūtinai apsaugo nuo pažeidimų – vis daugiau Rusijos naftą gabenančių tanklaivių plaukia su suklastotomis finansinėmis ataskaitomis arba ne Vakarų šalių kompanijų suteiktu draudimu.
