Vyriausybė ketvirtadienio vakarą pasiekė susitarimą su parlamentu dėl anksčiau planuoto aštuntojo licencijavimo etapo bei visų naujų žvalgymo darbų atsisakymo, žurnalistams pranešė klimato ir energetikos ministras Danas Jorgensenas.
„Esame didžiausia naftos gamintoja Europos Sąjungoje, todėl šis sprendimas sulauks atgarsio visame pasaulyje“, – pridūrė jis.
Šiuo metu Danijos vandenyse veiklą vykdančioms naftos ir dujų įmonėms taikomos sąlygos išliks nepakitusios iki gavybos sustabdymo 2050 metais.
Ministerija skaičiuoja, kad sprendimas šaliai kainuos apie 13 mlrd. kronų (2,1 mlrd. JAV dolerių), pranešė „Bloomberg“.
Danija ne kartą išsiskyrė iš kitų šalių kovos su klimato kaita srityje ir jau paskelbė keletą ambicingiausių pasaulyje tikslų, susijusių su oro taršos mažinimu.
Šalis siekia iki 2030 metų 70 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, o iki 2050 metų tapti neutralia anglies dioksido išmetimo atveju.
„Dabar mes suksime kitu keliu, – pareiškė D.Jorgensenas leidiniui „The Financial Times“. – Jei, kaip ir anksčiau leistume vykdyti žvalgymo, gavybos ir pardavimo veiklą, tai neatitiktų mūsų siekio tapti neutralia valstybe anglies dioksido išmetimo atžvilgiu.“
Ministras tikisi, kad Danija „parodys pavyzdį“ kitoms šalims, paragindama jas atsisakyti iškastinio kuro gavybos.
