Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai verslininkai vienoje iš bylų atsiėmė savo skundą. Anksčiau toje pačioje byloje teismas atsisakė patvirtinti valstybės ir bendrovės „Danpower Baltic“ taikos sutartį ir suabejojo, ar šiai įmonei suteiktas skatinamasis tarifas nepažeis viešojo intereso. Bet verslininkams atsiėmus skundą byla buvo nutraukta. Teismas taip ir nepatvirtino minėtos taikos sutarties.
„Išnagrinėjus bendrovės „Danpower Baltic Taika elektrinė“ prašymą dėl leidimo gamybai išdavimo atkurtojo leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pagrindu, VEI (Valstybinė energetikos inspekcija – 15min) išdavė leidimą gaminti elektros energiją", – rašoma Valstybinės energetikos inspekcijos pranešime spaudai.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad valstybė jau įgyvendino visus įsipareigojimus, kuriuos numatė taikos sutartis. Dabar kitai pusei liko padaryti paskutinius žingsnius.
„Lietuvoje labiau įprasta pasirinkti bylinėjimosi kelią, net jeigu jis ilgas ir labai brangus, ir tokiu būdu palikti problemas spręsti kitiems. Tačiau tai ne visada yra pats racionaliausias ir geriausias kelias valstybės interesams apsaugoti. Todėl nusprendėme taikiai ir gera šalių valia pagaliau baigti ne mūsų pradėtą, o paveldėtą istoriją“, – pranešime spaudai cituojamas Ž.Vaičiūnas.
Taikos sutartimi su valstybe verslininkai mainais į skatinamąjį tarifą jų elektrinei Kaune įsipareigojo atsiimti savo finansinius ieškinius.
Pusę „Danpower Baltic“ akcijų valdo Lietuvos verslininkai Artūras Rakauskas, Augustinas Rakauskas, Alvydas Žabolis, o likusią dalį – Vokietijos energetikos koncernas „Danpower GmbH“.
Teismas buvo suabejojęs, ar skatinamasis tarifas nepažeis viešojo intereso
Anksčiau teismas buvo patvirtinęs dvi taikos sutartis su bendrove „Danpower Baltic“ skirtingose bylose, bet būtent trečiojoje byloje buvo sprendžiamas esminis taikos sutarties punktas – valstybės įsipareigojimas „Danpower Baltic“ elektrinei Kaune suteikti skatinamąjį tarifą. Būtent dėl šio punkto taikos sutartis prieš kelis mėnesius buvo nepatvirtinta.
„Teismo kolegija negali vienareikšmiškai pasisakyti ar pareiškėjo siekiamas skatinamasis elektros energijos supirkimo tarifas <...> nepažeis viešojo intereso“, – rašoma vasarą priimtoje neskundžiamoje teismo nutartyje.
Vis dėlto teismui nutarus atnaujinti bylos nagrinėjimą, verslininkai nusprendė nelaukti galutinio sprendimo ir savo skundą atsiėmė. Po to teismas bylą nutraukė.
Nepaisant to, kad viena iš taikos sutarčių taip ir liko nepatvirtinta teismo bei nebuvo išaiškinta, ar ji neprieštarauja viešajam interesui, Energetikos ministerija 15min teigė nematanti kliūčių taikos sutarties įgyvendinimui.
„Pareiškėjo teisė atsisakyti apeliacinio skundo yra įtvirtinta įstatyminiu lygmeniu ir šią teisę kvestionuoti gali tik teismas“, – rašoma Energetikos ministro Ž.Vaičiūno patarėjos Aurelijos Vernickaitės komentare.
Generalinėje taikos sutartyje tarp valstybės ir įmonės „Danpower Baltic“ numatoma, kad teismas turi patvirtinti taikos sutartis atskirose bylose. Jei teismas nepatvirtintų kurios nors sutarties, šalys turi gera valia pasistengti, jog taikos sutartys būtų patvirtintos. 15min klausė tiek Energetikos ministerijos, tiek Valstybinės energetikos inspekcijos, ar „Danpower Baltic“ skundo atsiėmimas nepažeidžia šių generalinės taikos sutarties sąlygų.
„Manome, kad teismas nebūtų patvirtinęs „Danpower“ apeliacinio skundo atsisakymo, jeigu būtų nustatęs prieštaravimą viešajam interesui ir imperatyvioms teisės aktų normoms“, – rašoma ministerijos komentare. Jame pabrėžiama, jog teismas jau buvo patvirtinęs taikos sutartis dviejose bylose, o trečioji byla, ministerijos nuomone, nebuvo esminė.
Leidimą „Danpower Baltic“ įmonei išdavusi Valstybinė energetikos inspekcija 15min teigė nesanti taikos sutarties šalimi, todėl šiuo klausimu nepasisakanti.
„Danpower“ finansų direktoriaus Burkhardas Vogelis anksčiau komentavo, kad sprendimas dėl skatinamojo tarifo užtikrins galimybę konkuruoti.
„Tarifo atstatymas mums užtikrins vienodas, teisėtas galimybes konkuruoti su kitomis energetikos įmonėmis, kurios jau yra gavusios elektros skatinamuosius tarifus ar Europos Sąjungos paramą“, – pranešime sakė B.Vogelis.
Primename, kad 15min gegužės mėnesį publikavo žurnalistinį tyrimą apie Vyriausybės ir „Danpower Baltic“ pasirašytą taikos sutartį. Tyrimas atskleidė, jog ministrų kabinetas nuslėpė tiesą apie milijonus eurų kainuosiančią taikos sutartį. Politikai įsipareigojo verslininkams sumokėti apie 18–25 mln. eurų už tai, kad įmonė atsiimtų abejotinas pretenzijas. Vyriausybė tai pateikė kaip savo laimėjimą, bet iš tikrųjų sandorio siekė verslininkai. Siekė ir per premjerą Saulių Skvernelį.
Energetikos ministerijos komentaras
Energetikos ministro atstovų prašymu publikuojame visą 15min pateiktą Engergetikos ministerijos komentarą:
„Pareiškėjo teisė atsisakyti apeliacinio skundo yra įtvirtinta įstatyminiu lygmeniu ir šią teisę kvestionuoti gali tik teismas.
Pirmiausia norime priminti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau buvo įvertinęs taikos sutartis dėl jų atitikimo imperatyviems teisės aktų reikalavimams bei viešajam interesui ir jas patvirtinęs dviejose bylose – dėl Energetikos ministerijos sprendimo sustabdyti leidimą plėtrai Kaune ir dėl Energetikos ministerijos sprendimo panaikinti leidimą plėtrai Kaune.
Pažymėtina, kad būtent šiose dviejose bylose buvo sprendžiami esminiai klausimai, lėmę teisės į fiksuotą tarifą, kuris buvo suteiktas iki šiol galiojančiu 2013 m. birželio 20 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu, netekimą ir sąlygoję pagrindinio ginčo tarp valstybės ir „Danpower“ atsiradimą. Taigi, išsprendus minėtas dvi bylas ir atsižvelgiant į leidimų išdavimą reglamentuojančius galiojančius teisės aktus, „Danpower“ yra atkurtas dar 2013 m., po VKEKK aukciono, išduotas leidimas plėtrai, kurio pagrindu gali būti išduodamas leidimas gaminti elektros energiją su skatinamuoju tarifu Kaune. Kadangi leidimus gaminti išduoda Valstybinė energetikos inspekcija (VEI) galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka, todėl šią tvarką VEI ir galėtų pakomentuoti.
Tuo metu trečiojoje byloje ginčas vyko ne dėl pirminio leidimo plėtrai, kuriuo buvo įgyvendinami VKEKK aukciono rezultatai ir garantuojama teisė į skatinamąjį tarifą (ir dėl kurio priimti taikos sprendimai ankstesnėse dvejose bylose), o dėl leidimo gaminti elektros energiją, išduoto naujo, nesiejamo su VKEKK aukciono rezultatais, leidimo plėtrai pagrindu, techninio pakeitimo. Taigi, klausimas dėl skatinimo tarifo, išduodant šiuos naujus leidimus, apskritai nebuvo sprendžiamas ir nebuvo aktualus šios trečios bylos kontekste, ką buvo konstatavęs ir pirmosios instancijos teismas.
Šioje byloje „Danpower“ pateikus prašymą atsiimti skundą ir teismui nusprendus jį patenkinti, nekvestionavus jo atitikties viešajam interesui, garantuojama, kad bendrovės įsipareigojimai – atsisakyti valstybei pateiktų 32 mln. eurų pretenzijų dėl tarptautinio arbitražo bylos iškėlimo ir atsisakyti pretenzijų ES Bendrajame teisme – bus įgyvendinti.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Energetikos ministerija siekė taikiai, gera šalių valia ir sutartais terminais įgyvendinti Generalinę taikos sutartį; į tai, kad minėtose dvejose administracinėse bylose teismai jau yra patvirtinę taikos sutartis, patikrinę jų atitiktį viešajam interesui ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms; į tai, kad pagal galiojančius norminius, o taip pat ir individualius teisės aktus, priimtus atsižvelgiant į administracinėse bylose teismų patvirtintas taikos sutartis, „Danpower“ turi teisę į skatinamąjį tarifą Kaune (jeigu pateikti dokumentai leidimui gauti atitiks būtinas sąlygas); į tai, kad siekiama išsaugoti valstybės naudas, numatytas Generalinėje taikos sutartyje, ir į tai, kad pareiškėjo teisė atsiimti skundą įtvirtinta įstatymu, ministerija nemato kliūčių Generalinės taikos sutarties įvykdymui.
Be to, atsižvelgiant į naujausią teismų praktiką dėl apeliacinių skundų atsiėmimo, manome, kad teismas nebūtų patvirtinęs“Danpower” apeliacinio skundo atsisakymo, jeigų būtų nustatęs prieštaravimą viešajam interesui ir imperatyvioms teisės aktų normoms.
Energetikos ministerijos vertinimu, taikus teisminių ginčų ir paveldėtų problemų išsprendimas, buvo geriausias kelias šioje nuo 2013 m. besitęsiančios istorijoje ir finansiniu, ir valstybės reputacijos požiūriu. Taiku susitarimas leidžia užbaigti aštuonias administracines ir civilines bylas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose, o „Danpower“ įsipareigojo atsisakyti plėtoti Vilniaus jėgainės projektą, atsiimti 32 mln. eurų ieškinius, nekelti pretenzijų tarptautiniame investiciniame arbitraže bei nutraukti bylą ES Bendrajame teisme.
Juo labiau, kad valstybė jau yra pralaimėjusi bylas, susijusias su 2013 m. laimėtais konkursais ir vėliau stabdytais leidimais plėtoti energijos gamybos pajėgumus. Teismo sprendimu bendrovei „Foksita” nuo gegužės mėn. pratęstas leidimas plėtoti elektros energijos pajėgumus Kaune su 12 metų fiksuotu tarifu. Tokį tarifą bendrovė gavo 2013 m. laimėjusi aukcioną, tačiau 2015 m. buvo priimti sprendimai nepratęsti leidimo ir šie sprendimai teismų buvo pripažinti neteisėtais.
Atkreipiame dėmesį, kad Generalinėje taikos sutartyje numatyta, kad ši sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento, tai yra nuo gegužės 8 d., ir joje numatyti valstybės ir „Danpower“ prisiimti įsipareigojimai, kurie, baigus aštuonis nacionalinius ir tarptautinius teismus, galės būti įgyvendinti pilna apimtimi.“
