„Nepaisant skambių pareiškimų apie kovą su klimato krize, turime pripažinti, kad Lietuvos transporto sektorius ypač priklausomas nuo naftos degalų, kurie sudaro 95 proc. visos transporte sunaudojamos energijos. 41 proc. sumažinus naftos produktų vartojimą iki 2030 metų, sustiprintume šalies energetinę nepriklausomybę ir žengtume didelį žingsnį kovoje prieš klimato krizę“, – pabrėžė Martynas Nagevičius, iniciatyvos „41% mažiau naftos“ iniciatorius ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.
Tarp atviro laiško autorių – Lietuvos verslą vienijančios organizacijos, pramonės, energetikos, prekybos įmonės, o taip pat – nevyriausybinės organizacijos, mokslo ir tyrimų institucijos.
Visų šių organizacijų teigimu, konkretų naftos produktų mažinimo tikslą būtina fiksuoti įstatymuose, kaip tai yra padaryta su daugeliu Lietuvos energetinei nepriklausomybei svarbių tikslų.
„Naftos produktų mažinimo tikslą svarbu įrašyti įstatyme, nes visoms Vyriausybėms trūko politinės valios konkretiems naftos degalus mažinantiems sprendimams priimti. Įpareigojantis degalų mažinimo tikslas įstatymo lygmenyje mobilizuotų politikus ir investuotojus skubiai priimti reikiamus sprendimus, vedančius į realų naftos produktų naudojimo mažinimą, neprarandant konkurencingumo ir veiksmingai prisidedant prie klimato krizės sprendimo“, – teigė M.Nagevičius.
Lietuva – naftos nelaisvėje
Lietuva savo Klimato kaitos darbotvarkėje yra įsipareigojusi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių emisijas bent 30 proc., lyginant su 2005 m., tačiau Lietuvos transporte sektoriuje šiltnamio efektą sukeliančių dujų ( ŠESD) emisijos iki šiol išaugo net 46 proc. kai energetikoje ar pramonėje per šį laiką emisijos mažėjo atitinkamai 31,5 proc. ir 21,4 proc.
Lietuvoje atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalis transporte vos viršija 5 proc., pagal šį rodiklį mūsų šalis lenkia tik kelias ES valstybes. Beje, naujoji Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva (REDIII) įpareigoja ES šalis pasiekti 29 proc. AEI dalį transporte – žvelgiant į dabartinį progresą ir nesant konkretaus tikslo mažinti naftos degalų naudojimą, pasiekti direktyvos reikalavimus Lietuvai bus ypač sunku.
115 laišką pasirašiusių įmonių ir organizacijų priklausomybės nuo naftos degalų problemą ragina spręsti įvairiomis priemonėmis – pradedant žaliosios energetikos skatinimu (elektromobiliai, biometanas, antros kartos biodegalai, žaliasis vandenilis) ir baigiant tokiomis priemonėmis, kaip viešojo transporto, kelionių traukiniais ir darnaus judumo propagavimas.
Gresia baudos
Pasak M.Nagevičiaus, nepasiekus ŠESD tikslų Lietuvai gali tekti mokėti šimtamilijonines baudas ES dėl nustatytų įpareigojimų nevykdymo. Be to, nuo 2027 m. Lietuvos transporto sektorius pateks į europinę kvotų sistemą, kuri yra analogiška pramonei taikomai Apyvartinių taršos leidimų sistemai. Jei iki to laiko Lietuva nebus sparčiai sumažinusi savo priklausomybės nuo naftos, Lietuvos vartotojai patirs didelį degalų kainų šuolį, mažės verslo konkurencingumas.
Šių metų lapkritį Seimas didele balsų dauguma (93 – „už“, 2 – „susilaikė“, 0 – „prieš“) po pateikimo pritarė LR Alternatyviųjų degalų ir LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymų projektams, o galutinis jų priėmimas numatytas artimiausioje pavasario sesijoje. Artimiausiu metu Vyriausybė turi pateikti savo išvadą minėtiems įstatymų projektams.
