Gegužės 29 – birželio 4 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 12 proc. nuo 77 Eur / MWh iki 68 Eur / MWh. Latvijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje elektra pigo 19 proc. ir praėjusią savaitę jos kaina siekė 54 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę saulės elektrinės ir toliau generavo didelį kiekį elektros energijos (25 GWh), tačiau dėl vėjuotų orų dvigubai daugiau pagamino vėjo jėgainės (28 GWh). Išskirtinai vėjuotas buvo trečiadienis, tą dieną vėjo ir saulės jėgainės 16 valandą užtikrino net 82 proc. Lietuvos suvartojimo. Pridėjus kitas generacijos rūšis suminė momentinė gamyba buvo perkopusi 1300 MW ribą ir siekė 93 proc. viso suvartojimo.
Bendrai per visą savaitę Lietuvoje veikiančios elektrinės užtikrino beveik puse šalies suvartojimo. Todėl išaugę importo srautai didėjo ne dėl augančio poreikio Lietuvoje, o dėl sėkmingai užbaigto „LitPol Link“ metinio remonto ir net keturis kartus išaugusio eksporto Lenkijos kryptimi“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę nekito ir siekė 196 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 47 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 91 GWh elektros energijos – 23 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 74 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės, jų generacija augo 83 proc. nuo 15 GWh iki 28 GWh. Hidroelektrinių gamyba taip pat augo, jų generacija padidėjo 34 proc. ir išaugo nuo 12 GWh iki 17 GWh. Saulė elektrinių bei šiluminių elektrinių generacija per savaitę reikšmingai nekito ir atitinkamai siekė 25 GWh ir 15 GWh. Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 30 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, hidroelektrinės – 18 proc., šiluminės elektrinės – 16 proc., saulės elektrinės – 28 proc., o kitos elektrinės – 8 proc.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 56 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas augo 8 procentais, nuo 144 GWh iki 155 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 65 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 26 proc. iš Latvijos, o likę 8 proc. buvo importuoti per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo keturis kartus. nuo 9 GWh iki 36 GWh. 90 procentai eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o likę 10 procentai į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 56 proc. Lenkijos kryptimi ir 16 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 86 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos planų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
