Dyzelinas „Lukoil“ tinklo daugumoje degalinių šiuo metu kainuoja 1,047 euro už litrą, o „Statoil“ degalinėse – 1,056 euro. Palyginimui, vasario 6 d. šios kainos siekė atitinkamai 1,087 ir 1,095 euro.
Benzino kaina „Lukoil“ tinkle taip pat mažėjo apie 4 centus ir šiuo metu siekia 1,137 euro, o „Statoil“ benzinas kainuoja 1,146 euro.
„Statoil“ degalines valdančios UAB „Circle K Lietuva“ Degalų kategorijos vadovas Ignas Klimaitis teigia, kad jau nuo gruodžio didmeninės dyzelino kainos svyravo 91-95 centų už litrą ribose. Kovo 9 d. pirmąkart ši kaina krito žemiau šio rėžio – pasiekė 0,907 euro.
Sureaguoja per kelias dienas
„Į didmeninės kainos pokyčius operatoriai sureaguoja per kelias dienas. Naftos kainos mažėjimas rinkose dar galėtų atnešti 1-2 centus siekiantį mažėjimą didmeninėje kainoje artimiausiu metu. Galbūt tai nėra tas pokytis, kuris labai džiugintų vartotojus, bet apskritai tendencija vis tiek yra smagesnė“, – teigia I.Klimaitis.
„Juodojo aukso“ atsargos JAV praėjusią savaitę pasiekė 528,4 mln. barelių rekordą
Jis pažymi, kad kainos pokyčius nuo gruodžio lėmė ir tai, kad buvo keičiamas žieminio dyzelino rūšis ir jo kategorijos. Dyzelinas, pasak jo, šiuo metu sudaro 80 proc. Lietuvoje suvartojamų degalų rinkos.
„Akcijos ar nuolaidos degalinėse padaro didesnės įtakos, nei naftos barelio atpigimas 2-3 JAV doleriais. Rinka labiau reaguoja į vidinę konkurenciją“, – tikina I.Klimaitis.
„Lukoil“ ir „Viada“ degalinių tinklą valdanti „Viada LT“ 15min patikino, kad kainos buvo mažinamos pagal didmeninės kainos pokyčius.
Stabdį nuspaudė skalūnai
Naftos kainų augimą finansų rinkose šią savaitę sustabdė pranešimai apie tai, kad atsigavimo ženklų rodo JAV skalūnų pramonė. Taip pat JAV komercinės naftos atsargos vietoj to, kad mažėtų, atvirkščiai – išaugo iki naujų rekordinių aukštumų.
JAV energetikos departamento duomenimis, „juodojo aukso“ atsargos šalyje praėjusią savaitę pasiekė 528,4 mln. barelių rekordą. JAV šiuo metu išgauna po 9 mln. barelių per dieną – daugiausiai nuo 2016 m. pradžios.
Naftos kaina dėl šių žinių per savaitę nukrito 3-4 JAV doleriais ir WTI rūšies nafta penktadienį kainuoja mažiau nei 50 JAV dolerių už barelį. „Brent“ rūšies barelio kaina svyruoja apie 52,5 JAV dolerių, savaitės pradžioje ši nafta dar kainavo 56 JAV dolerius.
„JAV skalūnų naftos gavybos didėjimas dėl augančių kainų atsveria Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) sprendimus sumažinti išgavimą. OPEC nuo šių metų gavybą smarkiai sumažino, tačiau JAV naftą išgauna sparčiau, nei kas nors tikėjosi, tai padidino atsargas ir naftos kainos nukrito“, – teigia SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.
Dabartinė padėtis, pasak jo, yra neraminanti finansų rinkas.
Norėtų stabilumo
„50-58 JAV dolerių už barelį buvo pakankama kaina, užtikrinanti pasaulio ekonomikos stabilumą ir balansą tarp naftos išgaunančių ir naftą vartojančių valstybių. Niekam nereikėtų, kad kaina išeitų iš šių rėžių“, – tikina T.Povilauskas.
Tolesnė naftos kaina, pasak jo, priklausys nuo OPEC ryžto laikyti prisuktus naftos čiaupus.
„Yra grėsmė, kad OPEC veiksmai nėra pakankami rinkai subalansuoti. JAV yra laisvos rinkos šalis – jei ten pelninga didinti gavybą, tą jie ir daro. Liepos 1 d. OPEC turės iš naujo priimti sprendimus ar gavybos mažinimas bus pratęstas. Stabilumu suinteresuoti visi, tačiau gali būti, kad kažkam neišlaikys nervai ir pasikartos 2014 m. kainų karo scenarijus, kuomet ir JAV didino gavybą, ir OPEC“, – sako T.Povilauskas.
„Circle K Lietuva“ atstovas papildė, kad Rusija, sutarusi su OPEC taip pat riboti naftos pumpavimą, teįvykdė trečdalį savo įsipareigojimų per vasarį.
„OPEC sandėris nėra įrašytas akmenyje. Iranas ir Libija, panašu, planuoja didinti gavybą. Saudo Arabija šią savaitę užsiminė, kad OPEC veiksmai gaivina JAV skalūnų gręžinius“, – teigia I.Klimaitis.
Rinkoje pasirodė ir prognozių, kad JAV naftos išgavimo apimtis gali padidėti dešimtadaliu iki 2020 m. – to tikėtųsi šalies gavybos milžinė „Chevron“, skaičiuojanti, kad skalūnų naftą išgauti apsimoka ir prie 30-40 JAV dolerių kainos.
