Jo teigimu, jaunasis partijos vadovas padarė klaidą, bandydamas viską paaiškinti primityviai, bet ilgainiui žmonės esą įvertins jo drąsą. Tuo metu politologas Tomas Janeliūnas sako, kad tokios pozicijos reiškimas be apčiuopiamos alternatyvos yra bevertis, nes kenkia konsoliduotai Lietuvos pozicijai.
Išvadino Kremliaus ruporu
Praėjusią savaitę Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas G.Paluckas savo paskyroje feisbuke pareiškė, jog Astravo AE saugumas nepasikeis, nepaisant to, ar Lietuva pirktų iš jos elektrą, ar ne.
„Yra daugybė politinių priežasčių, dėl kurių galima nepirkti elektros energijos iš būsimos Astravo elektrinės, bet nė viena jų nesusijusi su elektrinės statybos ar veiklos saugumu. [...] Šiandien Astravo elektrinė yra lygiai taip pat potencialiai nesaugi, kaip ir iki sprendimo nepirkti elektros energijos“, – teigė G.Paluckas.
Savo komentare G.Paluckas paklausė, ką siūlo Vyriausybė, kad būtų užtikrintas elektrinės saugumas.
Šis komentaras sulaukė tiek opozicinių konservatorių vadovo Gabrieliaus Landsbergio, tiek premjero Sauliaus Skvernelio reakcijos.
G.Landsbergis pasiteiravo, ar G.Paluckas yra „tiek atitrūkęs nuo politinės realybės, ar tiesiog mėgina įsiteikti Baltarusijos deleguotam ES komisarui, įtakingam partiečiui“.
„Elektros boikotas yra ekonominio spaudimo priemonė. [...] Astravo AE pastatyti yra paimtos paskolos, kurios išduotos įskaičiuojant pelnus, gautus eksportuojant elektrą į (ir per) Lietuvą.
Lietuvos apsisprendimas nepirkti elektros ir neleisti naudotis elektros tinklais eksportui mažina planuojamą Astravo AE pelningumą, stabdo finansavimą ir tuo pačiu stabdo statybą. [...] ES valstybės ir institucijos jau pradeda girdėti, kad Astravo AE stabdymas turi būti vieninga ES pozicija“, – rašė G.Landsbergis.
Savo ruožtu vyriausybės vadovas teigė, jog G.Palucko pasisakymai apie neveiksmingas Lietuvos pastangas boikotuoti elektros pirkimą iš Baltarusijoje statomos Astravo AE jam primena Kremliaus ruporą.
„Pasakyti, transliuoti tai, kas yra prieš Lietuvos poziciją, ką pavyko pagaliau įrodyti Europos Sąjungoje, Europos valstybių sostinėse, kad tai (Astravo AE – LRT.lt) yra mūsų saugumo, mūsų išlikimo klausimas, dabar pasakyti, kad tai visiškai nesvarbu, tai panašu į Kremliaus ruporą“, – „Žinių radijui“ teigė S.Skvernelis.
Apžvalgininkas: G.Paluckas ieško naujų socialdemokratų
Politikos apžvalgininkas G.Dabašinskas sako, kad šioje vietoje reikia atskirti du dalykus – kas buvo pasakyta G.Palucko ir kaip buvo sureaguota į jo žodžius.
„Reikia skaityti tekstus, o ne žodžius. Žodžių skaitymai, mėginant prisikabinti prie kiekvieno atskirai, atveda prie didelių nesusipratimų. Ką padarė G.Paluckas? Jis atskyrė politinius sprendimus nuo technologinės-eksploatacinės pusės. Jis darė prielaidą, kad daromas politinis spaudimas tiesmukai nesusijęs su saugumo problema. Tuo metu S.Skvernelis nepaskaitė G.Palucko [komentaro]. G.Landsbergis dar pabandė argumentuoti [savo poziciją], o S.Skvernelis tiesiog pabandė reaguoti į atsiradusį šaršalą ir pasakė tai, ką dauguma norėtų išgirsti“, – komentavo G.Dabašinskas.
G.Dabašinskas taip pat stebisi S.Skvernelio retorika ir kalbomis apie Kremliaus ruporus. „Žmogų, kuris stengiasi analizuoti situaciją, ruporu... Ruporas yra tam tikra laikysena, istorija. Gali sakyti – tam tikri veiksmai per ilgą laiką susidėlioja į tam tikrą strategiją, o čia dabar kas? Čia tik mėginimas paaiškinti – dėl Astravo ilgai darėme labai kvailus dalykus, ir čia iš tiesų daug dabar veikiančių politikų bėda, kad taip atsitiko. Mes nepastatėme savo elektrinės, mes leidom jiems pastatyti, mes padarėm blogai absoliučiai viską“, – LRT.lt dėstė G.Dabašinskas.
Pasak politikos apžvalgininko, G.Landsbergis teisingai pastebėjo, jog tokie socialdemokratų pareiškimai susiję su partijos vidaus procesais – naujasis socdemų vadovas esą visomis išgalėmis stengiasi reprezentuoti naujos kartos socialdemokratus.
„Tai – vadovas, kuris nevynioja žodžių į vatą, sako tai, ką galvoja; stengiasi svarstyti net ir pavojingas idėjas, nebijodamas pasekmių. Jis pateikia painiotą įrašą, kuris ir gramatiškai, ir stilistiškai ne visai tikslus, bet jis nebijo. Ir jo drąsa rodo mėginimą tapti tikru partijos lyderiu. G.Paluckas stengiasi surasti naują socialdemokratų partijos veidą, galvodamas, kad visa tai, kas buvo, Algirdo Brazausko palikimas yra pasibaigęs, ir reikia turėti naują vėliavą, idėją ir žmonių“, – aiškino G.Dabašinskas.
Politikos apžvalgininko teigimu, Astravo AE klausimas yra labai jautrus ir G.Paluckui buvo neverta bandyti lengvai paaiškinti situaciją, ką jis galvoja, bet ilgainiui žmonės esą turėtų įvertinti G. Palucko drąsą, nes politikoje drąsa – svarbi.
T.Janeliūnas: G.Paluckui trūksta kompetencijos užsienio politikoje
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius T.Janeliūnas teigia, kad G.Palucko pasisakymas „buvo ne kas kita, kaip konkretus noras paremti Europos Komisijos narį Vytenį Andriukaitį ir jo politines galimybes Lietuvoje“.
Kaip skelbė BNS, rugsėjį V.Andriukaitis interviu „Ekspress nedelia“ teigė, jog baltarusiai yra labiau už visus kitus susirūpinę statomos atominės elektrinės saugumu, nes savo kailiu patyrė Černobylio katastrofos padarinius. Už sveikatą ir maisto saugą atsakingas komisaras taip pat tvirtino, jog Lietuvos pareigūnai painioja ekonomiką su politika, kai sprendžia dėl elektros iš Astravo elektrinės embargo.
„Pats G.Paluckas anaiptol nesiūlo naujų idėjų ar strategijų, kaip reikėtų elgtis Astravo AE atžvilgiu. Tai matau grynai kaip vidaus politikos žingsnį, niekaip nesusijusį su globalesne užsienio politika Rusijos atžvilgiu ar Astravo AE sprendimais. Net ir vėlesni paaiškinimai neišplėtė jo pozicijų nei užsienio politikos, nei autonominės energetikos klausimu. Man atrodo, tai buvo tiesiog V.Andriukaičio politinis palaikymas ir bandymas užstoti jo poziciją, bet nelabai vykęs“, – LRT.lt komentavo T.Janeliūnas.
Politologo teigimu, neatmestina, kad taip bandoma ir sustiprinti V.Andriukaičio pozicijas prieš prezidento rinkimus, ir tai esą gali vesti į V.Andriukaičio pozicijų parėmimą, įskaitant ir užsienio politikos klausimais.
„Jei G.Paluckas iki šiol gal ne nelabai suvokė, anksčiau ar vėliau turės pripažinti, kad remdamas tokį kandidatą – socialdemokratų atstovą, – turi išreikšti paramą ir kitoms V. Andriukaičio pozicijoms, o tos pozicijos ganėtinai gerai žinomos ir, kalbant apie Rusiją, gerokai skiriasi nuo mums įprastų aukščiausio lygio politikų, daugelio politinių partijų pozicijų“, – dėstė T.Janeliūnas.
TSPMI profesoriaus manymu, G.Palucko pareiškimas buvo skubotas ir neapgalvotas arba trūko apgalvotos pozicijos, ką galėtų pasiūlyti socialdemokratai kitaip, nei jau yra nusprendusi Lietuvos vyriausybė ir užsienio reikalų ministerija.
„Tokios pozicijos išreiškimas be apčiuopiamos alternatyvos yra bevertis, nes kenkia konsoliduotai Lietuvos pozicijai, kurią bandome perduoti visai Europos Sąjungai“, – tvirtino politologas T.Janeliūnas.
