Paveikslėlis suklijuotas iš dviejų nuotraukų. Viršutinėje nuotraukoje matome milžinišką atviro tipo kasyklos kraterį vietovėje, kurioje neregėti nė menkiausio gyvybės ženklo, o apatinėje – žaliuojančių miškų ir ežerėlių apsuptyje įrengtą pramoninę aikštelę.
„Tai ličio kasykla jūsų elektromobilyje esančioms baterijoms (paveikslėlis aukščiau). Ir tai yra naftos gręžinys Albertoje. Nagi, pasakykite man, kiek jūsų elektromobilis yra geresnis gamtai. Mažai žmonių apie tai galvoja“, – tokiu tekstu pristatomas paveikslėlis feisbuke. Panašus tekstas anglų kalba yra užrašytas ir ant paties paveikslėlio.
Tačiau paveikslėlyje ir žinutėje sakoma netiesa. Viršutinėje nuotraukoje matoma kasykla neturi nieko bendro su ličio, vieno pagrindinių elementų elektros akumuliatorių gamyboje, gavyba. Tai Eskondidos vario kasykla Čilėje. Kasykla yra Atakamos dykumoje, dėl to nuotraukoje ir nematome jokių augmenijos požymių.
Eskondidos kasykla yra didžiausia vario kasykla pasaulyje. Čia išgaunama apie 8 proc. viso pasaulio vario. Pavyzdžiui, 2020-aisiais čia iškasta 1,1 mln. tonų vario.
Dalis ličio pasaulyje taip pat išgaunama rūdos pavidalu iš uolienų, bet šiuo metu dažniau naudojamas kitas metodas: litis gaunamas iš sūraus vandens telkinių, esančių po druskožemio teritorijomis.
Vanduo pumpuojamas į paviršių ir išgarinamas saulėje, o tada iš likusių druskų junginių cheminių procesų metu išskiriamas litis. Abu ličio gavybos metodai, kaip ir bet kokia kita pramoninė žmogaus veikla, taip pat turi neigiamą poveikį aplinkai.
Didžiausi išžvalgyti ličio šaltiniai yra Bolivijoje (Ujūnio druskožemis), Argentinoje ir Čilėje.
Apatinėje nuotraukoje matome ne klasikinį naftos gręžinį, o aikštelę, kurioje iš bituminio smėlio klodų, esančių po žeme, išgaunamas bitumas. Nuotraukoje ir feisbuko žinutėje teisingai pažymėta, kad ši aikštelė yra Albertoje (Kanados provincija).
Derėtų trumpai paaiškinti, kad Albertos provincijoje po žeme glūdi didžiuliai bituminio smėlio – netradicinės naftos – klodai, kuriuose gruntas yra persunktas tiršto bitumo.
Vienas iš būdų išgauti bitumą yra vadinamasis SAGD (steam-assisted gravity drainage – gravitacinis drenažas garais) metodas. Po žeme išgręžiamos dvi horizontalios šachtos – viena virš kitos. Į viršutinę šachtą nuolat pumpuojami garai, kurie įkaitina požeminį plotą aplink ją. Įkaitęs bitumas suskystėja ir susirenka į apatinę šachtą, iš kurios yra išsiurbiamas į paviršių.
Paveikslėlyje panaudota nuotrauka nė iš tolo neatspindi to pramoninio masto, kuriuo veikiama aplinka išgaunant bitumą.
Nuotraukoje matoma bitumo gavybos aikštelė yra tik mažytė milžiniško kompanijos „MEG Energy“ komplekso, esančio prie Kristino ežero Albertoje, dalis. Žemėlapyje galite matyti centrinį komplekso bloką ir aplink jį išsidėsčiusias gavybos aikšteles, kurių yra net 80 (nuotraukoje matoma aikštelė pažymėta raudonu žymekliu).
„MEG Energy“ tinklalapyje teigiama, kad šiuo metu kompanija bitumo gavybos darbus prie Kristinos ežero vykdo 200 kv. km plote. Per dieną išgaunama apie 210 tūkst. barelių bitumo.
Šalia Kristinos ežero veikia dar kelios analogiškos bitumo gavybos įmonės. Visos jos turi tokį patį poveikį aplinkai: įrengiant gavybos aikšteles, tiesiant kelius tarp jų ir klojant vamzdynus, kuriais į aikšteles tiekiami garai, o iš aikštelių – išgautas bitumas, dideliuose plotuose yra kertami miškai, ardomos natūralios gyvūnijos buveinės.
Tik dalis bitumo yra perdirbama į automobiliuose naudojamus degalus – benziną ir dyzeliną. Nemaža jo dalis panaudojama statybose: tiesiant kelius, įrengiant pastatų stogus ir pan.
-
Čilės apeliacinis teismas sustabdė ličio gavybos licencijų išdavimą
-
Ličio kainos krenta, o elektromobiliai pinga – ką prognozuoja ekspertai?
-
Nustatyta, kad geriamajame vandenyje esantis litis yra galimas autizmo rizikos veiksnys
-
Šių laikų auksas – litis ir kobaltas: ką svarbu žinoti apie šiuos metalus
Norint argumentuotai palyginti, kokie automobiliai (turint galvoje ir jų gamybos procesą) – su vidaus degimo ar elektriniais varikliais – plačiame kontekste daro didesnį neigiamą poveikį aplinkai, reikėtų įvertinti labai daug kriterijų ir atsižvelgti į didelį kiekį faktorių: kiek energijos ir resursų prireikia išgauti naftą ir ją perdirbti į degalus, kiek energijos ir resursų prireikia išgauti ličiui ir kitoms elektromobiliuose naudojamoms žaliavoms, kokiu mastu paveikiama aplinka ir atmosfera deginant iš naftos pagamintus degalus, kaip švariai ar nešvariai gaminama elektra, kuria įkraunamos elektromobilių baterijos, kokių resursų prireikia utilizuojant atitarnavusias elektromobilių baterijas ir pan.
Aptariamame paveikslėlyje nevertinamas nė vienas iš šių faktorių, bet mėginama žiūrovą paveikti per emocijas – vieniša gavybos aikštelė idiliškame gamtos fone priešpriešinama didžiuliam krateriui dykumoje.
15min verdiktas: melas. Paveikslėlyje melagingai teigiama, kad nuotraukoje matome ličio kasyklą, nors iš tiesų tai yra didžiausia pasaulyje vario kasykla Čilėje. Niekas neneigia, jog ličio gavyba pasaulyje daro neigiamą poveikį aplinkai, tačiau dviejų nuotraukų, iš kurių viena vaizduoja visai ne tą objektą, kuris minimas aprašyme, sugretinimas nesuteikia pakankamai informacijos, kad būtų galima įvertinti ir palyginti automobilių su vidaus degimo varikliais ir elektromobilių sukuriamą žalą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
