Bendrovės „Litgrid“ valdyba kitą savaitę spręs, ar 700 megavatų galios kiek daugiau nei metus veikiančios „NordBalt“ gedimai yra sisteminiai ir kaip jų išvengti ateityje. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad Lietuvos ir Švedijos sistemų operatoriai – „Litgrid“ bei „Svenska Kraftnat“ – bei kabelį gaminusi Švedijos inžinerijos kompanija ABB nustatė, jog linija atsijungia dėl gendančių antžeminių movų.
„Nuo praeitų metų vidurio yra pradėtos intensyvios derybos tarp sistemų operatorių ir ABB. Klausimas yra ne tiek, kas kur kaltas, bet nustatyti tikrąsias priežastis. Tai priežastys, panašu, kad susijusios su kabelio movomis ir dabar tas procesas yra intensyviai vertinamas ir kaip tai būtų galima sistemiškai išspręsti. Nes šiuo metu turime situaciją, kai sprendžiama keičiant vieną movą po kitos. Tai tikrai reikia sisteminių sprendimų“, – BNS sakė Ž.Vaičiūnas.
Anot jo, dėl to, ar keisti movas, dar nėra apsispręsta, mat reikia įvertinti ir tai, ar tai atneštų naudos.
Anot jo, dėl to, ar keisti movas, dar nėra apsispręsta, mat reikia įvertinti ir tai, ar tai atneštų naudos.
„Pirmiausiai, turime rasti ilgalaikį techninį sprendimą, kaip tai išspręsti. Vienas iš scenarijų yra tas (movų pakeitimas – BNS), bet dabar dar tikrai neužbėgčiau įvykiams už akių ir negalėčiau pasakyti, kur yra techniniai klausimai, kaip jie turėtų būti sprendžiami.
Pernai kabelis veikė, berods, 78 proc. laiko, tai mums šiuo metu svarbu ne tiek skubotus žingsnius įvertinti, kiek tai, kad kabelis nuosekliai ir ilgai tarnautų“, – teigė ministras.
Ž.Vaičiūnas sakė, kad „NordBalt“ jungtyje kyla panašios problemos, kaip ir „Estlink 2“, kuri pradėjo veikti 2014 metų vasarį, o tų pačių metų spalį teko išjungti ir pakeisti antžemines movas, dėl kurių nuolat atsijungdavo kabelis. Po to jungties sutrikimų sumažėjo.
Anot energetikos ministro, kaip ir Estijos atveju, Lietuvos jungties movos genda ties antžemine dalimi.
„Daugiausiai tai yra ten, kur susijungia sausumoje, bet reikia sistemiškai vertinti, nes klausimas ne tik, kurioje vietoje atsijungia, bet ir kokios priežastys tokio atsijungimo“, – aiškino ministras.
„Litgrid“ valdybos pirmininkas, „Epso-G“ infrastruktūros direktorius Rimvydas Štilinis BNS sakė, kad dėl „NordBalt“ gedimų informacija valdybai bus pateikta kitą savaitę ir ji apsispręs, kokių veiksmų toliau imtis.
„Litgrid“ teigimu, jūrinės elektros jungtys atsijungia vidutiniškai 10 kartų per metus. Pernai „NordBalt“ neveikė apie 15 kartų, tačiau pirmąjį pusmetį jungtis veikė bandomuoju režimu, kai gedimai ir atsijungimai būna dažnesni.
Buvęs energetikos ministras Rokas Masiulis pernai teigė, kad dažni „NordBalt“ gedimai netenkina Lietuvos, kuri tikėjosi stabilesnio jos darbo.
550 mln. eurų vertės 453 kilometrų ilgio Švediją ir Lietuvą sujungusį kabelį pagamino ir iki 2015-ųjų pabaigos nutiesė Švedijos ABB.
550 mln. eurų vertės 453 kilometrų ilgio Švediją ir Lietuvą sujungusį kabelį pagamino ir iki 2015-ųjų pabaigos nutiesė Švedijos ABB.
320 mln. eurų „Estlink 2“ tiesė konsorciumas, kurį specialiai šiam tikslui sudarė „Nexans Norway“, „Siemens AG“ ir „Siemens Osakeyhtio“, bei įmonės „Empower Oy“ ir „Bouygues Energies & Services“.
Pernai liepą skelbta, kad Vokietijos elektros perdavimo operatorė „Tennet“ stabdo ABB nutiesto jūrinio kabelio „ DolWin 2“ veiklą, kol bus išsiaiškinta, ar jis genda dėl sisteminių problemų. Pasak Vokietijos žiniasklaidos, kabelį ABB taisys beveik pusmetį iki šių metų kovo pabaigos.
Tuomet „Litgrid“ atstovė teigė, kad įmonė sprendimus dėl „NordBalt“ priims, tik išanalizavusi jungties gedimų priežastis.
